As pati manau kad esu pakankamai tikinti,bet turiu drauga (vyra) su kuriuo nesame susituoke ir guvename drauge jay 12 metu i turime bendra vaika.Kai eidavau ispazinties niekada nesu sakiusi kad gyvenu nesantuokoje,ir paskutini karta as tai prasitariau nieko blogo apie tai nepagalvodama.Tai buvau atstumta nuo klausykleles,nes negalima.As asmeniskai gavau soka,visa likusi misios laika prastovejau ir negalejau tvartydi asaru,butent del to,kad to nezinojau,del to kad,kas jei be ispazinties man nebuvo atleistos nuodemes.o man taip sunku prieiti ispazinties visada,ir stai ,toks smugis.Niekada ,iki to laiko negalvodavau apie santuoka,todel kad,musu santykiai pakankamai geri,kad kazka pakeistu kzkokie popieriukai,todel kad pinigelius geriau skirti vaikui,namams puosti,o ne kazkokioms vestuvems.ir dar,mano draugas nei krikstytas nei dermavotas,aisku vel didele kliutis.kaip reiketu mums issisukti,ir tik todel,kvailai gan skamba,kad galeciau bent kartais prieiti ispazinties.ar imti ta sliuba,uztenka vien tik krikstynu ar butina ir dar dermavones.ir kaip su tuo sliubu,gal nebutinai reikia tu liudininku,kad ateitu tik pora uzsirasytu ir tuo baigtusi ?