Question

Nuo vaikystės kas mėnesį ar keletą einu išpažinties. Dabar labiau įtikėjau Dievą, daugiau sužinojau apie nuodėmes, pajautrėjo sąžinė. Ką daryti su senomis nuodėmėmis, kurias neišpažinau per išpažintį, nes tuo metu dar nesupratau, kad tai nuodėmė (pvz. prietarai, įžeidimai)? Ar reikia jas išpažinti? Gal reikia eiti viso gyvenimo išpažinties? Ir kas tada, jei po jos sąžinė dar labiau pajautrės (o tai labai realu) ir rasiu dar ką neišpažinta? Galbūt galima sakyti, kad per išpažintį atleidžiama visos nuodėmės, net tos kur nesuvokdama dariau ir neišpažinau iki tos išpažinties? O einant toliau tikėjimo keliu išpažįstama tik tuo metu daromos nuodėmės pagal tuometinį sąžinės jautrumą ir tame viskas gerai?

Answer 1

Jei atsiminėte padarytas nuodėmes - visada galima pasinaudoti išpažintimi ir pasakyti.

Problema būtų jei sąmoningai nuspręstumėte nutylėti, nedasakyti. Tokią blogą išpažintį taisome išpažindami visas nuodėmes nuo paskutinės geros išpažinties.