Garbė Jėzui Kristui,
Susidūriau su tokia problema. Su vaikinu draugaujame nemažai metų, esame abu tikintys, iki santuokos esam apsisprendę neturėti lytinių santykių. Neseniai sužinojau, jog jis žiūri pornografiją. Man tai buvo didelis smūgis.
Jis sako, jog žino, kad tai yra blogai, bet reikia išmokti susivaldyti..
Po šito dalyko aš negaliu negalvoti apie tai : man labai skaudu, nes aš jaučiuosi išduota.. Ir, mano nuomone, pornografija - tai neištikimybė..
Niekaip negaliu atsikratyti baisių minčių apie šį reikalą, mane labai paveikė jo toks elgesys ir melas.. Kiekvieną dieną galvoju apie tai ir nesinori man bendrauti su juo, tuolab atleisti. Nes aš po atleidimo nepasijusiu geriau.. Tiesiog esu pati dar nepasiruošus atleidimui, bandau kovoti su mintimis, vaizdais, kurie kyla pagalvojus apie šį įvykį ir labai skaudina..
Kaip reikia gyventi toliau?
Kaip atleisti ir pamiršti tai, jog jis žiūrėjo į kitas moteris ir man melavo?
Ar pornografijos žiūrėjimą galima traktuoti kaip neištikimybę?