Question

Apie antrus savo gyvenimo metus dukra ėmė į viską labai jautriai reaguoti. Bijojo garsų, žmonių, visa kas juda bei skleidžia garsus. Pradžioje pasidarė baugu, pradėjau skaitinėti psichologinę literatūrą. Kažkur tai pasiekiau šiokio tokio rezultato, bet nedaug. Lankėmės pas psichologus, bet ir jie nelabai ka daug padėjo daugiau nei knygos. Namuose ji bijo pereiti iš kambario į kambarį. Suprantu, kad tai gali būti nejauku vakare, bet dienos metu... Visur kur vaikštom, nuo pat gimimo isikabinusman į ranką. O jei pamato vyriškį ar vyrišką kompaniją tai net suspaudžia, viena bijo praeiti pro juos. Iš vienos pusės baimė gerai, tai apsaugo. Bet pradėjom eiti į mokyklą... Niekas nesupras, jei vidury pamokos ji ims šaukti kad pamatė musę...
Kiekvieną vakarą meldžiuosi už ją, tikiu, kad Dievas išklausys mano maldas.
Bandau vestis ją į bažnyčią, bet sunkiai gaunasi.
Nebežinau, ką bedaryti...O gal tai perdėtas mano įsivaizdavimas?
Ačiū

Answer 1

Pax et bonum,

Čia gali būti daugybė priežaščių. Pirmiausia patarčiau kreiptis į tikrus specialistus, o ne tik knygomis remtis. Gal čia padėtų ne tik psichologai, bet ir PSICHOTERAPIJA. Taip pat reiktų stengtis išsiaiškinti priežastis, nuo ko prasidėjo, kada, koks jos santykis su vyrais, ar nebuvo išnaudojama. Gali skambėti baisiai bet nereikia bijot ieškoti tiesos, kuri ir išlaisvina. Taip pat iš dvasinės pusės reiktų paanalizuoti savo, savo vyro dvasinį gyvenimą gal net ir protėvių. Gal turėta reikalų su okultinėm praktikom ekstrasensais, abortais, kontracepcija ir pan. Tam galėtų pasitarnauti ir kunigas egzorcistas ar šiaip kunigas.