Labas, Andriau. Perskaičiau ir bandau atsakyti.
Tu labai gražiai džiaugiesi gyvenimu. Daryk tai ir dėkok Dievui už talentus, kuriuos atpažinai. Juk negera žmogui būti vienam ir jei savo viekloje susitinki daug žmonių, vyksta bendravimas, kažkokie ryšiai užsimesga, tai yra labai gerai. Svarbu, kad pinigai, kuriuos galbūt įsigyji iš savo vykdomos veiklos, netaptų tavo pagrindiniu tikslu. Jei tai taps tavo tikslu, tai pamatysi, visi kiti tikslai tame tarpe ir tikėjimas taps antraplaniu, jei ne n-planiu dalyku.
Gera skaityti, kad esi tikintis. Gera skaityti, kad keli klausimą apie istorijos bėgyje vykusį ir tebevykstantį blogį. Andriau, tai mūsų gyvenimo dalis, bet Tu, aš ir mes visi, kurie sekame Jėzų mokomės iš Jo žodžių, darbų, laikysenos. Ir mums tikrai nemažai kartų pasiskė būti panašiems, kaip Jis. Ačiū, kad turime galimybę pasakyti, jog ir nepasisekė (išpažintis), bet ir čia - finalas AŠ MYLIU TAVE, EIK IR SEK PASKUI MANE.
Taigi, Andriau, bandžiau Tave padrąsinti. Daryk dalykus ir toliau, kurie Tave daro laimingu, kaip domėjimasis automobiliais ar verslu. Aš tokiems dalykams neturiu pomėgio, bet tai nerieškia, jog Tavo atveju tai yra visisškas šlamštas ir blogis.
O kai liūdna buna man aš giedu tokią giesmę:
Kai darganų metas, kai Tau sieloj ruoduo,
Kai atrodo jau nieks nesupras ir nepaguos.
Yra vienintelė Širdis, kuri neišduos,
Kai darganų metas, kai Tau sieloj ruduo.
Jei kelionėje žemės nuklystum nuo kelio tiesaus,
Nebersatumei žiburio nei galvos kur priglaust,
Yra vienintelė Širdis, kuri Tavęs lauks,
Jei kelionėje žemės nuklystum nuo kelio tiesaus.
/ Angelė Joknytė /
Sėkmes augant gyvenimo ir tikėjimo patirtimi.