Nezinau kode, bet vaikysteje labai tikejau vaiduokliais. dabar tai neskamba rimtai, kai pagalvoju... bet kai mire mano mama, praejus neilgam laikui, atsiduriau ligonineje ant operacines stalo.. tenais pati vos nenumiriau.. tarp 6/7 valandos, mane operuojant, man sustojo sirdis ir mane vos vos atgaivino. manau butent tuo metu ir sapnavau kazka beformio, bespalvio, net nemoku nusakyti kaip tai atrode, bet tuo metu buvau garantuota, kad ten mano mama. tiesiog jauciau, kaip ji mane palaiko, kaip visuomet palaikydavo kai rimtai susirgdavau. tikriausiai del to po to ivykio man vis atrode, kad namuose vaidenasi. girdedavau kaip mane kazkas vis kviecia. veliau lyg ir isaugau, bet paauglystej prasidejus su klasiokemis padareme labai kvaila dalyka. pameginome issikviesti dvasias. tuo metu irgi atrode kaip kvailas zaidimas, as jau buvau pamirsus ka reiskia bijoti tokiu mistiniu dalyku. musu buvo 6 merginos. 4 is ju atsitiko labai baisus dalykai. mes nuejome pas tikybos mokytoja. ji mums liepe nueiti i baznycia, bet as to nepadariau tuomet. ir kiek veliau prasidejo viskas kur kas baisiau. mano tetis pradejo labai labai gerti, pati pabegau su broliu is namu. dar veliau pradejau trintis su gotais ir panasiais zmonemis. pradejau nekesti saves ir norejau nusizudyti. nejau i pamokas, kelis kartus esu ismesta is mokyklos. butent tada nuejau pas psichologa pirma karta. buvau pas kelis psichologus ir psichiatrus, bet tai man nei kiek nepadejo. veliau kiek aprimo viskas, atrode, kad sauagau. ir tai tebuvo paauglystes depresijos. atsiverciau, pradejau lankytis Baznycioje. bet kas karta kai ateinu arciau Dievo, tuo labiau galiausiai nuo Jo atitrukstu. Karta kai dalyvavau uztarimo maldoj, nukritau, bet nesijauciau maloniai. nemanau,kad tai buvo Sv. Dvasia, tai ka jutau, atitolino mane nuo Baznycios. nueinu ispazinties kartais, bunu bendruomeneje, bet vis maziau ir maziau ir esu atotrukus nuo visu veiklu kuriose buvau.. darau ivairias nuodemes, kurios liecia mano lytiskuma, mano jautriausias vietas. nenoriu elgtis taip, bet tuo metu lyg atitrukstu nuo saves. visiskai apsileidau tiek moksluos tiek namuos. nebesusitinku su draugais. esu laiminga tik su vienu zmogumi, isteku uz jo labai labai greit. bet pradejau sapnuoti labai labai blogus sapnus su kitais vyrais. kartais jauciu stipria neapkykanta pati nezinau kam. galiausiai mire mano tetis ir as labai supykau ant Dievo, vienu momentu taip, kad pasiunciau Ji keiksmazodziu. as troskau subjauroti save. nes pasidariau sau nebegrazi. psichologai man yra sake, kad tai del mano patirtu traumu, mano sunkaus gyvenimo ir pan.. bet as pati nesijauciu labai depresuota siuo metu, tureciau buti laiminga. isteku uz vyro kuri labai myliu, studijuosiu dalyka, kuri norejau.. bet kazkas yra negerai. kartais kaip jau minejau lyg atitrukstu nuo visko, vaikstau kaip sapnuodama, lyg mintys butu visai isjungtos, arba butu labai negrazios. siandien labai daug galvojau apie tuos atseit zaidimus su burtais ir bandymais prisisaukti vaiduoklius.. todel ir isdrisau to paklausti, todel iskart prasau atsakyti i si klausima.. ne zinute kad mano klausimas jau buvo uzduotas karta, todel reiktu pasieskoti atsakymo... noriu grynai konkretaus atsakymo i butent sia situacija.. ar man reikia vel kreiptis pas psichologa, daryti ivairius testus ir pan.. ar man reikia susimastyti apie tai rimciau ir kreiptis i kuniga?.. jei nueisiu pas egzorcista, ar jis nelieps eiti pas psichologa, manydamas, kad tai nera rimta?.. nes man sunkus tai zingsnis.. nueiti pas kuniga ir pasakyti tokius dalykus, konkreciam zmogui tai papasakoti ir nusivilti.. del to ir rasau cia, anonimiskai.
