Sveiki,
Esu tikinti.mano vyras nera tikintis.esame susituoke civilines metrikacijos skyriuje.einu i baznycia beveik kasdien.neseniai vyras sudauze sventa Marijos paveiksla savo pykcio priepuolyje. Liekanas is paveikslo ismete i siuksline.padare tai dvieju musu vaiku akivaizdoje.jauciuosi,tarsi butu sudauzyta dalis manes, ir nezinau,kaip elgtis sioje situacijoje.iki siol atrode,kad jis turi vis daugiau sazines ir tampa geresniu zmogumi.prasydavo palaiminti ir perzegnoti jam isvaziuojant i darbo kelione,siule man elgtis kaip Jezui(nedaryti kitiems,ko nenoreciau,kad man darytu),galvojau,kad jis arteja prie tikejimo.bet sis jo veiksmas priverte susimastyti. Gal galit kazka patarti.atrodo,kad vyras supranta ,kad uz toki veiksma ji baus Dievas,ne as.taciau pasiuliau nueiti Marijos atsiprasyti,ir jis pasake ‘Niekada gyvenime’.man baisu,kad jis dalinai pateisina savo toki veiksma.ar cia raudona riba,kuria perzengus nera kelio atgal?o gal cia zenklas,kad as nemyliu savo artimo(vyro),jei jis giliai viduje tiek nelaimingas,kad gali del smulkmenos taip uzvirti ir sudauzyti sventa paveiksla?ar as nesu atsakomybe uz tai,kad vyras padare toki veiksma?atrodo,tiek stengiuosi priarteti prie Dievo,o vyras stai toki padaro man siurpriza. nenoriu teisti.o gal cia vyro naujai pasireiskusios psihines ligos apraiska?jis pastaruoju metu labai gali susinervinti del maziausiu nieku.busiu labai dekinga uz atsakyma.
