che :)
manau, kad į šv. Mišias ėjote pirmiausiai ne dėl ramybės, o susitikti su Kristumi. tad ir nereikėtų labai stebėtis ar piktintis, kad Jis iš karto atsiliepė į Jūsų norą nebepasitenkinti vien sekmadieniais ir eiti į gilesnį santykį su Juo.
ir jei Jo būdas su Jumis susitikti buvo "ne sekmadieninis" - nieko nuostabaus :) juk ne sekmadienį ir susitikote. tačiau tai ką rašote labai panašu į Jėzaus "pokštus" :) kur gi tai matyta, kad žmogus atsitiktinai tą kartą užėjęs į bažnyčią pamaldoms "užsirautų" ant keistuolio? :)
kaip elgtis?...
man rodos reikėtų eiti tam tikrais žingsniais, ieškant atsakymo.
pirmiausia tai aišku, kad nors ir buvote "užsipulta" (o tai visada nemalonu), vis tik klausimai kurie buvo iškelti gali būti skirti būtent Jums :) tad atmetant visą "formą" vertėtų nepabėgti nuo "turinio" - Dievas kartais užduoda nepatogius klausimus per nepatogius žmones :)
kita vertus - Komunija Lietuvoje yra priimama stovint.
ėlgi šiokiadienio šv. Mišios tikrai nėra "davatkų" reikalas :) netgi atvirkščiai - tai žmonių, kurių santykiui su Kristumi nebepakanka vien sekmadienio per visą savaitę, maldos laikas.
aš tai sakyčia paprastai - ramybė kyla iš to kiek mes savo žvilgsnį esame nukreipę į Viešptį, ir kiek į aplinkinius žvelgiame Jo žvilgsniu. jus užklupo netikėtai, todėl gal ir pavyko šiek tiek palenkti Jūsų žvilgsnį ir padaryti ji "žmogaus žvilgsniu" (žiūrint pirmiausia į tai ko aš noriu, kokios mano teisės, kaip sudrausminti tokius tvarkos drumstėjus ir t.t.). tačiau kitą kartą Jūsų taip lengvai nebeapgaus, manyčiau :) atpažinti tame "trikdyje" patį Kristų, mylėti tą įkyruolį dėl meilės Viešpačiui, sugebėti įjungti nuolankumą ir, kaip sakė Petras, - "dėl Tavo žodžių" bent jau išklausyti priešais stovintį - tai vis ta krikščionio mokykla, kuri neretai aplenkia išsipuošusius sekmadieninius bažnyčių lankytojus :)
šiokiadieniai ypatingi tuo, kad jie labai stipriai pradeda jungti maldos laiką su "paprastu" gyvenimu. jei norite - jie atveria Dievui duris į Jūsų kasdienybę. o tai neretai gerokai skiriasi nuo "sekmadieninio" tikėjimo :)
mmm.... šiaip tai džiaugiuosi šia Jūsų patirtimi. svarbiausia gal tik neišsigąsti, atleisti, ir toliau žingsniuoti klausantis Viešpaties įkvėpimų.
+