Biblijoje daug kalbama apie dalykus ir žmonių išgyvenimus, bei kaip žemėje veikia Dievas. Neginčijant fakto, kad Dievas egzistuoja - Biblija yra tarsi "praktinis Dievo taisyklių" pritaikymo vadovėlis. Puikus psichologinis pavyzdys yra išėjimo knygos mums Dievo duoti 10 įstatymų. Jie yra civilizacijos ir vakarų kultūros pamatas. Tai yra socialinės tvarkos pamatas. Žiūrint iš šios perspektyvos nukeliavus į pačią Biblijos pradžią, kurioje kalbama, kad pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę, po to tarė "Teatsiranda šviesa!".
Ar gali būti, kad visas žmonijos suvokimas apie Dievą slypi šioje eilutėje?
Dievas "Tarė" - vadinasi artikuliacija yra aplamai suvokimo pradžia. Tuomet kaip įsivaizduojate visatą prieš garsą, prieš artikuliaciją? Ar Dievas būdamas visa ko pradžią yra tik žmonių "artikuliacija", kiek dar giliau galima pažvelgti į Dievo sampratą? Ar kiekvienas turėdamas savo "Artikuliuotą" Dievo sampratą meldžiasi ir šlovina Viešpatį?
Ar mano Dievas yra brolio Dievas, arba kunigo Dievas?