trumpai :)
1. kontracepcija yra susijusi su trukdymu atsirasti naujai gyvybei. žmogus jau labai seniai suprato, kad gyvybė yra, ko gero, pats didžiausias stebuklas. lygiai taip jis atpažino, kad tėra "bendradarbis" šiame stebukle, nes pats vienas gyvybės sukurti negali.
jei priimame tai, kad gyvybės davėjas yra Dievas, tada, ko gero, logiška teigti ir tai, kad Jis vienintelis turi tikrą teisę tą gyvybę atimti. iš to, pvz. kyla mirties bausmės panaikinimas ir panašūs dalykai.
vienoks ar kitoks trukdymas užsimegsti naujai gyvybei yra irgi susijęs su šia pagarba gyvybei.
Šventraštyje (ypač ST) kontracepcijos draudimas atrodytų absurdiškas dėl paties semitinio mentaliteto :) Senovės Artimųjų Rytų mąstysenoje vaikai yra tarsi amžinojo gyvenimo laidas - tėvai gyvena amžinai savo palikuonyse. šeimos gausumas yra Dievo artumo bei palaiminimo ženklas. lygiai priešingai nevaisingumas yra traktuojamas kaip prakeikimas.
kontracepcija tame pasaulyje būtų kažkas из ряда вон выходящее :))
kita vertus, kiek mano žinios traukia, šilkiniai prezervatyvų "protėviai" lyg ir buvo naudojami Senovės Egipte. tačiau tai - jau visiškai kitas pasaulis, negu tasai kuriame buvo atpažintas Dievas, kurį išpažįsta krikščionys :)
2. dėl masturbacijos kaip nuodėmės suvokimo užtektų pasakyti tiek, kad masturbacija yra savo kūno pavertimas priemone malonumui pasiekti. ta prasme - tai yra tam tikra savęs nuvertinimo forma. taigi, galiausiai - savęs nemeilė. tai čia neliečiant skaistumo problematikos.
gi jei dar leistumės į skaistumo tematiką, tai turėtume kalbėti apie lytinius santykius kaip dovaną šeimai. jie yra aukščiausia sutuoktinių meilės vienas kitam išraiška. ir jų grožis labiausia išsiskleidžia jų atvirume naujai gyvybei. iki tiek, kad meilė gimdo naują gyvybę.
ši aukščiausia meilės išraiška negali taikstytis su jokiu melu... juk kontracepcijos naudojimas reikštų: "myliu Tave/save visą, išskyrus tavo/savo vaisingumą".
lygiai taip ir masturbacija santuokoje yra tam tikra egoizmo išraiška: "mes išreiškiame pačią giliausią meilę vienas kitam lytinio akto metu, tačiau kai Tu to negali daryti, aš nesu pasiryžęs susilaikyti ir Tavęs palaukti - aš pats esu sau svarbesnis, kitaip tapsiu irzlus". tai darosi panašu į kur nors skubantį vyrą, kuris nenori palaukti savo žmonos, negalinčios eiti taip greitai, nes jai spaudžia batas :)
nežinau, nesu gyvenęs santuokoje (dar) :) bet kiek suprantu, tai jos grožis labiausiai ir išsiskleidžia Santuokos Priesaikos vykdyme - būti kartu. ir tada kai gali, ir kai negali. nes manao laimė esi Tu, mano sutuoktine, o Tavo laimė esu aš.
galiausiai.... kaip vyras vyrui galiu pasakyti, kad "seksualinė aktyvacija" yra labiau įpročio, nei būtinybės dalykas :) tikrai. organizmą įmanoma įpratinti prie ritmo. juolab, kad ir džiaugsmas (nekalbant apie malonumą!) po susilaikymo yra tik didesnis ir niekad atvirkščiai :)))
jei šioje situacijoje galima kažką patarti, tai bent jau dėl antrojo punkto siūlyčiau... pamėginti :) pamėginti keliauti kartu su savo žmona, taip liudijant ištikimybę ir meilę jai. juk tai irgi taps tam tikru santuokinio skaistumo paliudijimu: "be Tavęs, mano meile, man nėra nieko nei į kairę, nei į dešinę, net jei ta 'kairė/dešinė' būčiau aš pats" :)
Jūs nesate mažas vaikas, kad Jus reikėtų gąsdinti kažkokiais juokingais grasinimais :) kur kas svarbiau Jūsų brandus atsakas į Santuokos iššūkius.
tikrai galiu tik pasidžiaugti, kad Jūsų žmona turi tokį šaunų sutuoktinį - nebijantį klausti bei ieškoti tiesos! drąsos ir toliau šiame kelyje! nepavarkite kelti klausimų ir ieškoti teisingiausio kelio, kuris, galiausiai, yra Meilė :)
Viešpats telaimina!