Sveiki, kai buvau apimta pykčio, Dievui mintyse ir žodžiais reiškiau nepasitenkinimą, kaltinau Jį dėl nelaimių, išvadinau labai negražiais žodžiais, lyginau Jį su blogiu. Po to, kai nusiraminau, gailėjausi savo minčių ir žodžių. Ar tai buvo neatleistina nuodėmė?