Tokia situacija, daleiskim mane myli, kokią tai mergina, myli mane 18 metų, ji man rašo meilės laiškus, rodo dėmesį, internetu - o aš ją ignoruoju, ir jeigu atsitiktinai per tuos 18 metų
ją sutinku kartą naktiniame klube, kartą kitame Lietuvos mieste, kartą dar kitame
Lietuvos mieste, kartą daleiskime ji ateina pas mane į ofisą, o aš ją be kalbų išveju . Suprantate? ignoruoju ją kaip bevertę, niekam nereikalingą šiukšlę. (ar tai nėra mano nesveikas elgesys?) O ji ne, ji manęs neignoruoja. Tai ar toks nesveikas mano elgesys daleiskim su žmogumi, (mergina kuri man išpažysta tikrus savo jausmus), nėra vertas amžinojo degimo pragare? Ar aš tai merginai nesukeliu kančios, skausmo, absurdo, nevilties, nepilnavertiškumo, kvailumo jausmų, ar aš kaip koks SS kareivis koncentracijos stovykloje nesielgiu su ja nežmogiškai??? ar aš nevertas mirties ir amžinojo pasmerkimo pragare vien už tą merginą? Tai juk be galo žiauraus, ir nesveiko, negailestingo žmogaus elgesys (tarkime jeigu kalbama apie mane). Tai mano klausimas ar tai nėra pati baisiausia nuodėmė, kokią tik gali padaryti žmogus šiame gyvenime? Ir daleiskim ta mergina žino, kad aš normalus, ta prasme bendraujantis, kad vedžiau vieną kartą, ta mergina žino kad iš pirmos santuokos auginu mergaitę, 11 metų, ta mergina žino kad aš vedžiau ir antrą kartą, o iš antros santuokos irgi auginu antrą (kitą) mergaitę. Juk bloga net klausytis kad šitokio blogio žmogus egzsistuoja ar ne kunige? šlykštu tiesiog, šlykščiau elgtis jau turbūt nėra įmanoma? Žinote aš tikintis Romos katalikas, krikštytas vaikystėje, situacija tik pavyzdinė. Bet žinokite mačiau vieną seriją serialo American Gods, ten viena mergina
nepateko į rojų, nes kai jos širdį svėrė, ten kitatikių religijoje, ji buvo sunkesnė už plunksą. Ir ta mergina pasakė, kad taip yra dėl to, kad nutylėjo meilę. Tai supratau iš tos serialo serijos, kad tai baisi nuodėmė
