Pagal kai kuriuos katalikų kunigus, jeigu žmogus yra Dievo nemalonės būsenoje, jo geri darbai yra beverčiai. Ar tikrai? Ar tikrai jeigu kažko kažkada per išpažintį neišdrįsai išpažinti kunigui - visi tavo geri darbai, visos pastangos, viskas yra lygu nuliui?