Garbė Jėzui Kristui,
Susidūriau su problema. Galvoje nuolat sukasi blogos, keiksmai apie Dievą, Mariją, Jėzų Kristų. Buvau išpažinties jau kelis kartus, dėl šių nuodėmių. Kalbėjau su kunigu, klausiau kaip gyventi po išpažinties, nes aš išsakau savo nuodėmes šias, gaunu išrišimą, priimu komuniją, bet grįžusi namo vėl sukasi tos piktos mintys. Klausiau kunigo kaip man elgtis, jis pasakė, kad tiesiog nekreipti dėmesio į tas mintis ir jų neprisiminti. Man nepavyksta, vis tiek prisiminimai ateina ir atrodo kad nusidedu iš naujo ir dar blogiau. Kalbėjau su kunigu egzorcistu, kadangi maniau, kad jau esu apsėsta, tačiau tiek parapijos kunigas, tiek kunigas egzorcistas patikino, kad jokio apsėdimo nėra, kad baigčiau taip galvoti, tiesiog irgi patikino kad nereikia galvoti apie tai. Bet kaip negalvoti jei prisiminimai patys ateina ir visos mintys pačios krenta į galvą ir atrodo kad nusidedu dar daugiau, tada išsigąstu, pradedu panikuoti, dėl savo nuodėmių ir man atrodo, kad blogų minčių, dėl streso ateina dar labiau,dėl to panikuoju dar labiau. Atrodo kad net prakeiksmai į galvą ateina, bet toms mintims nepritariu sakau visada kad tai ne mano mintys, atsiprašinėju Dievo, Marijos, Jėzaus Kristaus. Kunigas egzorcistas, sakė nebijoti tų minčių ir tiesiog nekreipti į jas dėmesio. Bet ką tai reiškia, kad leisti joms būti ir kartotis mano galvoje? Juk tai nuodėmė. Dėl to patiriu nuolatinį stresą. Nežinau jau ką ir daryti. Kaip būti šioje situacijoje?
Ačiū už atsakymą.
