Kančios ir blogio problema

Paklausė Tema: Dievas
Priešistorė. Gal pamenate berods 2007 metais pastorius Tom Honey po cunamio Azijoje kėlė klausimą: kodėl egzistuoja blogis ir žmonių kančia? Jo kalba trukusi dvidešimt minučių buvo apibendrinta tuo, kad geriausias atsakymas (bei sąžiningiausias) yra: aš nežinau. Pastorius Tom Honey klausia ne kodėl apskritai egzistuoja blogis, kaip, kad egzistuoja peilis ar šakutė, bet kodėl Dievas leidžia blogiui įvykti?
Mano klausimai.
1) Dievas yra Geras. Krikščionys tarytum evoliucionavo nuo judėjų Dievo, kuris buvo kerštingas, žiaurus, tironiškas, egocentriškas, pavydus. Krikščionių Dievas yra Gerasis Dievas, Gailestingasis Dievas. Kodėl tuomet Dievas leidžia įvykti blogiui? (laisvos valios argumento prašau nekišti, vėliau paaiškinsiu kodėl)
2) Dievas yra Tėvas. Visi žino, jog Jėzus atnešė šį tą naujo. Vienas naujas dalykas buvo, tai Jo garsusis kreipinys: Aba (Tėve). Juk taip kreiptis į Visagalį Jahvę nebuvo įprasta? Kas esame mes, žmonės? Vaikai. Todėl vaikai turi savo priedermes- klausyti, nepiktžodžiauti, laikytis Tėvo įsakymų (Dekalogo). Tenka apibrėžti, deja, netgi naudojantis žmogiškais epitetais Tėvo (tėvo) vaidmenį: tėvas yra atsakingas už tai, kas vyksta ir yra susiję su jo vaikais (Jėzus vienoje iš Evangelijų sako mokiniams iškalbingą žodį:,, Vaikeliai"). Jeigu tėvas nevykdo priedermių, jis gali būti įspėtas arba pavadintas asocialiu, netgi iš jo atimamos tėvystės teisės ir perleidžiamos globos institucijoms (ar istorija neparodė, jog iš krikščionių Dievo tai seniai turėjo padaryti teisingumas?).
3) Po antrosios tezės, jūs turbūt pasakysite: Dievo požiūris yra į mus, ne kaip į bevalius ir mažus vaikus, tačiau kaip į suaugusius savarankiškus žmones. Brangieji, vaikai visada lieka vaikais, o tėvai (žemiškieji) visada jais rūpinasi, tik ne visada juos pasiekia fizine prasme ir neturi kartais įtakos, tačiau tai netaikytina Dangiškajam almighty Dievui, kuris būtent yra Almighty, tai suponuoja ne tik, jog Dievas -vau- gali pakelti nepakeliamą akmenį, bet įpareigoja padaryti tai, ko negali padaryti žemiškieji tėvai- pasirūpinti vaiku (,, Neįmanoma žmonės, bet nėra neįmanomų dalykų Dievui). Taigi, visagališkumas apibrėžia ne tik tai, kad Jis gali sukurti biocheminėmis reakcijomis pagrindžiamą ir konstantomis apibūdinamą visatą, tačiau ir tai, jog Visagalybė, jeigu Ji yra iš ties teisinga ir nešališka, yra įpareigota užkirsti kelią blogiui. (Jeigu jūs bandysite atsakyti kitaip, iš karto paruošiu atsakymą: įsivaizduokite, jog gatve eina policininkas ir mato, kaip kesinamasi nužudyti žmogų, jeigu policininkas, kuris turi visas galimybes jį išgelbėti (ne tik teorines, kad jam reikia iš pradžių pasimelsti, arba užpirkti šv.Mišias, kad jis padėtų. Jis- tai policininkas stabas) nieko nedaro? Jis yra kaltas ar nėra? Jis bus už tai atsakingas, ar nebus? Atsiprašau, už palyginimą su policininku, bet tai arčiausiai Dievo, kad ir kaip paradoksalu būtų, kadangi tiek policininkas turi kovoti, tiek Dievas kovoja už teisingumą, tvarką ir palaikomą ramybę).
4) Katalikiška samprata dažnai pateikia Pinčiuko (velnio) ir Dievulio kovą. Nesigilinsiu į tai plačiąja teologine prasme, tik pateiksiu du elementarius faktus. Jie bus retorinio klausimo formos. Jeigu Velnias yra Dievo kūrinys, ar Dievas neturi būti atsakingas už tai, ką sukūrė, neturi prisiimti atsakomybės, už tai, kokią išperą paleido į pasaulį?(Jis turėjo numatyti, kas įvyks, tai, gal vertėjo atsisakyti tos idėjos susikurti tarnaujančių angelų su Liuciferiu priekyje, kuri vėliau pavirto į katastrofą) Antra. Kuo skiriasi žmogus tikintis Šėtono kova su Dievu, nuo žmogaus gyvenusios prieš tris tūkstančius metų ir tikėjusio, jog ugnį į žemę atnešė ne šiaip kas, o pats Prometėjas? Mielieji, ar jūs irgi gyvenate Baltaragio malūno nuotaikomis?
5) Laisva valia. Taip, tai yra antrasis pagal populiarumą, arba lygiavertis argumentas teiginiui, jog visa, kas yra gera ateina iš Dievo, o visa kas bloga, yra velnio darbas. (čia siūlau sugrįžti ir permąstyti, kuo tai skiriasi nuo sampratos apie  Olimpo dievų kovas, aistras ir t.t. - tai tėra pagoniškas, primityvus supratimas). Laisva valia? Kiek jos yra? Nesu teologas, tad į tai nesigilinsiu. Pateiksiu keletą tezių apmąstymams iš mokslo. Kaip manote, kiek žmogaus elgesio apsprendžia genetika, biocheminiai procesai (hormonai ir kt. medžiagos), kiek yra nulemta aplinkos, kitų veiksnių žmogaus valia? Ar žmogus auga steriliai, ar jo valia yra apribota daugybės veiksnių, kurie darydami įtaką suformuoja žmogaus asmenybę? Žmogaus laisvą valią apriboja daugybe veiksnių, nuo jo ne tik ,kad nepriklausančių (nematomų, nes tai gili psichoanalizė, kuri sakykime apibūdina, kaip vaiko elgesį pakeičia kelis kartus nesąmoningai vaiko matytas smurtas gatvėje ar šeimoje). Prašau, spręskite šią grandinę, narpliokite detektyviniu požiūriu: jeigu tėvai būtų laikęsi dekalogo>jeigu visas pasaulis laikytusi dekalogo> vaikai to nematytų=vaikai būtų sveiki :)) Galima taip? :) Čia primityvi schema.  Kaip žmogui atsiriboti ir jis nedarytų to, ko nenori, bet darytų tai, ką įsako ir nurodo jo laisva valia (be tėvų, be artimųjų, be aplinkinių, mokytojų, kiemo draugų, kunigų, vienuolių, katechetų įtakos)? Kaip pasiekti tokį sterilumą, jog liktum tu ir tavo laisva valia? Tikiu, kad tada žmogiškasis gerumas nugalėtų ir tu blogio nepadarytum.
5) Čia jau penktas teiginys? Gerai. Viską sutrumpinsiu iki to, jog Dievas gali leisti vykti blogiui. Ypač žinant Senojo Testamento Dievo charakterį. Taip, žmonės yra nesąžiningi, neina į bažnyčią, yra neatsivertę, neatlieka išpažinties, neklauso šv.Mišių, nepriima Eucharistijos. Taip, jie bendrauja su Velniu. Bet žinote, kuo kaltas yra tas žmogus, kuris viso to nedaro, bet nedaro ir blogio, tačiau eina nusipirkti kavos į parduotuvę ir būna perpjaunama gerklė? Ne, blogas pavyzdys. Kuo kalta yra mergaitė, gimusi iškrypusio tėvo šeimoje (senas įvykis berods Austrijoje?), kuri dvidešimt metų prievartauta ir uždaryta tamsiame rūsyje, kankinta, žaginta ir niekinta, pabėga, bet vis tiek gyvena kaip ligonė likusi gyvenimą? Ne, blogas pavyzdys. Žiaurumo čia nėra pakankamai. XVa. pr. (1408m) totoriai siaučia Rusijoje, vienas iš žudymo būdų išmesti vaiką prie motinos akių į orą ir pasmeikti ant durklo? Ne, nėra žiauru. Tie patys metai. Antrasis žudymo būdas: vaikui įsakyti bėgti, jis bėga, žaisdamas ar įsigandęs, o tada paleisti įsiutusius skalikus, kad vaikelį sudraskytų? Ne, to nepakanka. Dachau? Aušvicas? Ne? Gerai, žiūrime atgal į praeitį, kaip filme. Jėzaus gimimas: Rachelė verkia savo vaikų. Kiek nekaltų kūdikių nužudyta Erodo įsakymu - 300? (pirmieji kankiniai? :) esate tokie ciniški? )
Apibendrindamas noriu pasakyti. O gal vertėtų atkreipti dėmesį į Jose Saramago teiginį: ,,Telieka pripažinti, jog  Dievui tiesiog patinka kraujas, daug kraujo." Dievulis- kraujo mėgėjas? Man nereikia atsakymo į kiekvieną teiginį. Tiesiog pasakykite, kur būna Dievas, arba kokia jo pozicija: Žiūrovo, not in control, out of control, ar kitokia? O gal Dievas yra geras tiems, kurie jam meldžias ir per šv.Mišias sako: Prašome Tave Viešpatie, o tiems, kurie to nedaro baigiasi liūdnai? Beje, o eilutės, kuriose Evangelijoje sakoma: Nei vienas žvirblis nekrenta be jūsų Tėvo valios, o Jūs nepalyginamai vertesni už bet kokį žvirblį. Jūsų net visi plaukai suskaityti. Norėčiau paaiškinimo? Ar čia norima pasakyti, kad Dievui patinka skaičiuoti, pavyzdžiui, plaukus? Ar tiesiog, jis yra atsakingas už žmogaus galvą? Ir be Jo valios nieko nevyksta? Iš pradžių Jis turi pasakyti: Taip, brolau, sutinku, kad tavo galva būtų nukirsta, Šėtone, imk cezario kalaviją.
Mielieji kunigai, jūs kreipiatės Tėve, bet iš žvelgiant iš Jo perspektyvos, ar Jis žiūri žmoniją, kaip į vaikus, gal čia tik vienpusis ryšys?
Pagarbiai, Vilius Butrimas
p.s. katekizmo necituoti, aš jį išmanau lygiai taip pat, kaip ir Jūs.

Norėdamas atsakyti į šį klausimą turi prisijungti arba užsiregistruoti.

Atsakymų: 1

Atsakė

 Vilius Butrimas? Ar čia ne tas jaunas žavus medicinos studentas? :)

-x-x-x-

emz... iš tiesų tai net nematau kur čia ko nors klausiama...

Požiūris, tiesa, išdėstytas; tačiau problemos kaip ir nėra. Jei Jūs, Viliau, viską žinote ir viską skaitėte - tada rašyti, matyt, reikėtų ne klausimų skiltyje :) Buvo toks vienas eretikas (tiesa, rašė neblogai), kuris nukalė tą puikią frazę: "kalbėk mums, Mokytojau" :)

Na taip. Ironizuoju. Bet tik šiek tiek.

Matote, Viliau, kalbėti už kitą žmogų visada yra patogu. O dar patogiau - kai gali sakyti ką jis galvoja :) Liūdniau (ir nesaugiau) darosi tada kai imi ir pamatai, kad kitas žmogus, vis tik, yra absoliučiai nepažinus. Tada jau tenka arba pasiryžti jį gerbti su jo požiūriu, nuostatomis, vertybėmis ir t.t., arba tiesiog nusisukti ir eiti savo keliu. Yra, žinoma, ir trečia galimybė. Tai kalbėtis pačiam su savimi, sukuriant hipotetinį pašnekovą, kurį visada lengva nuginčyti, kadangi jis yra išgalvotas.

-x-x-x-

Einant prie reikalo -

šiame "esė" (nerandu kaip kitaip pavadint tą tekstą) daug spragų.

  • Iš kur Jūs žinote, kad judėjų išpažįstamas (atpažįstamas) Dievas yra, cituoju: "kerštingas, žiaurus, tironiškas, egocentriškas, pavydus"? Čia Dawson'o knygutėje perskaitėte? :) Nežinau... aš va jau kelinti metai studijuoju teologiją, ir nors tu ką - niekaip nerandu Biblijoje Dievo kuriam būtų būdingi šie bruožai. Čia jau klystu arba aš, arba Jūs. Sutaikyti šitų požiūrių neįmanoma. Galiu pasakyti tik tiek, kad kiek man pažįstamas mokslinio pasaulio požiūris į šią problematiką, tai tas "Senojo" ir "Naujojo" Testamento "Dievų" supriešinimas jau senokai yra visuotinai atmestas... Tai čia kaip ir spraga matosi jau pačiam išeities taško lygmeny.
  • Ar tikrai Jėzaus ištartas "Abba" yra absoliuti naujovė? Vėlgi, galiu tik pasiūlyti pasivartyti Senąjį Testamentą. Kiek mano žinios traukia, tai ten Dievas vadinamas "Tėvu" ne vieną ir ne du kartus :)
  • Kalbėdamas apie Dievo visagalybę Jūs be galo lengvai peršokate prie teiginio, jog Dievas privalo būti "kažkoks". Atleiskite man už ironiją, tačiau - jei Dievas sugeba pakelti nepakeliamą akmenį - tai kas gi tada gali Jam paaiškinti koks Jis privalo(?!) būti? Čia, žinoma, mes atsiremiame į Dievo buvimo ir Dievo pažinumo klausimus. Tačiau net ir nesileidžiant į ilgas peripetijas - argi Jūsų nestulbina faktas, kad jei Dievas norėjo norėjo būti atpažintas žmogaus, tai Jis pasirinko būti atpažintas būtent taip? :) Manyčiau, kad ši Jūsų esė dalis turėtų būti perrašyta. Dievo visagalybė yra dalykas, kurio žmogaus protas nemąsto (lygiai kaip begalybės ar amžinybės). Todėl ambicija tą visagalybę apibrėžti (t.y. nukalti definiciją kuri ją nusakytų) atrodo gana lengvabūdiškai :)
    Dievas - policininkas? Cha! O kodėl ne poetas? Juk poetas yra žymiai galinesnis už policininką?... O ką jau bekalbėt apie Visagalio Dievo atsakomybės problematiką :) Žodžiu - čia yra silpniausia Jūsų teksto vieta.
  • Emz... apie katalikišką velnio sampratą tai aš, Jūsų vietoje, kalbėčiau gana atsargiai :) Pvz. ar pastebėjote, kad Biblija išvis tyli apie blogio kilmę? Taip, ji pasakoja apie gyvatę Edene, tačiau, klausimas tai juk lieka neatsakytas :) Iš kur Edene gyvatė? :) Ir nereikia galvoti, kad Bibliją surašė beždžionės pirmąjį antradienį po to kai išlipo iš medžių... Ši knyga yra ištisų genijų kartų veikalas. Ir joje geriau nei bet kur kitur matosi, koks sunkus šiems Autoriams buvo klausimas apie tai kaip suderinti faktą, jog Dievas viską sukūrė, ir kad toje kūryboje egzistuoja blogis. Aštriausiai, ko gero, šitą skandalą išsakė Jobas. Bet net ir toje knygoje atsakymo (bent jau tokio paprasto kaip "dukart-du") kaip ir nėra...
    Akivaizdu ir tai, kad tai ką priimta vadinti "katalikiška" velnio samprata (angelai, kurie turėjo laisvą valią vieną kartą apsispręsti, ir apsisprendė nepaklusti Dievui), kyla ne iš Šventraščio, o iš tradicijos, kuri užčiuopiama apokaliptinėje Enocho knygoje. Taip kad čia reikėtų išvis atskirai kalbėt apie tai ar ši samprata gali būti vadinama "katalikiška" :) Galbūt, galbūt... Tik jeigu taip, tai tada man gaila katalikų :))) nes kiekvienas penktokas tokią teologiją dviem žingsniais paguldytų ant menčių :) Klausimas čia, atrodo, kur kas gilesnis.
  • Kaip ir kalbėdamas apie Dievo visagalybę, taip ir žmogaus laisvės problemą Jūs tiesgio žavingai aplenkiate :) Sakote pateiksiąs mokslines tezes, tačiau jų nepateikiate. Čia vėlgi - užgriebiate kažką svarbaus, tačiau tai ir tėra tiek, kad užgriebta. Juk čia, ko gero, yra vienas iš svarbiausių momentų Jūsų esė?
    Jei Dievas Visagalis, tada Jis prieš nieką nėra atsakingas. Tada jau pats faktas, kad Jis imasi kažką kurti yra sunkiai paaiškinamas. Kodėl? Kam? Kaip? Tačiau visa tai tėra juokas, palyginus su žmogaus problema. Jei žmogus tikrai yra laisvas - kodėl tada Dievas leidosi atpažįstamas? Kai kas sakytų: "tam, kad galėtų žaisti policininkus ir banditus", tačiau čia kyla problema, nes Dievas kažkodėl užsispyrėliškai tokio žaidimo nežaidžia.
    Žodžiu - čia yra antra svarbiausia, ir, deja, silpniausia Jūsų teksto vieta. Kaip ten amerikonai sako: "You did not hit the mark".
  • Du penkti teiginiai :) sutikite - net ir esė toks dalykas yra sunkiai pateisinamas :)
  • Man keista, kad Jus stebina (tik?) tai, kad Dievas leidžia įvykti blogiui. Mane kur kas labiau stebina faktas, kad Jis, būdamas Visagalis, apskritai kažką leidžia :) Jūs pats būtumėte atsirėmęs į šią problemą, jei būtumėte skyręs pakankamai laiko Dievo Visagalybės klausimo svarstymui.
  • Pabaiga labai jau padrika... Gal čia toks stilius, o gal tiesiog impulsyviai per daug minčių sukilo ir klaviatūra tapo per siaura, pirštai per lėti :) Apskritai rašinys tai toks pusė bėdos. Gal net geresnis už tą L&М pernykštį. Sakyčia, du dalykai kurie jam stipriai kenkia: a) pretenzija į visažiniškumą [nėr bjauriau kai Rašytojas Skaitytojui pradeda aiškint koks pastarasis trumparegis; net jei ir reikia tokius dalykus sakyt, Rašytojas tam ir yra Rašytojas, kad sugebėtų tai pasakyti tam tikru būdu]; b) nenuoseklumas ir gramatika [dėl gramatikos - internetas, vienaip ar kitaip, yra spausdintas žodis ir todėl Rašytojas privalo pasitempti; dėl nuoseklumo - kol atsiras įgūdis, užtenktų įprasti susidaryti elementarų planelį ir juo sekti rašymo metu - Skaitytojas mažiau vargtų besistengdamas suraišioti palaidus teksto galus].
  • Kadangi nebuvo klausimo, tai ir atsakinėti nėra į ką :) sėkmės kūryboje!
Užduoti Klausimą

Temos

Temos


...