Išpažinties metu nuodėmes išsakiau nuoširdžiai, tačiau vieną iš jų suformulavau ne taip. Kunigas pasitikslindamas paklausė apie aplinkybes, o aš net nepagalvojęs, kiek sutrikęs sutikau. Tik išėjęs iš klausyklos ir nusiraminęs susivokiau, kad kunigas nuodėmę suprato visiškai kitaip, nei aš norėjau pasakyti. Nejučia kunigui pasitikslinus kaltę permečiau labiau ant kitų žmonių, o ne ant savęs. Ar tokia išpažintis galioja? Po jos priėmiau Komuniją, ar buvo galima taip daryti?