Question

Prispaudus gyvenimo negandoms, praradau tikėjimą Dievu. Viena po kitos įvyko daug nelaimių, kurios mane sugniuždė emociškai. Iki tol meldžiausi, kas sekmadienį lankiau bažnyčią, su kitais tikinčiaisiais susitikdavau maldos grupelėse, tikėjau ir pasitikėjau Dievu, jam dėkojau. Dabar beliko tik pyktis ant Dievo ir abejonė ar jis yra, kai taip nesiseka. Nesinori melstis, eiti į bažnyčią, nėra išpažinties poreikio. Pažįstu tokių žmonių, kurie sakosi patys sau esantys dievas ir jiems tikrai gyvenime sekasi. Laimės ir nelaimės vienodai vyksta tiek tikintiems, tiek netikintiems. Tai kokia tikėjimo, Dievo prasmė? Kaip susigrąžinti tikėjimą Dievu ir vėl „atsistoti ant kojų“?

Answer 1

Jeigu nelaimės, kurios jus ištiko būtų ištikusios Jums netikint Dievu? O štai dabar ateina atsakymas, kodėl tikėjote ir pasitikėjote Juo. Tikėjimas paremtas tuo, kad Jums nenutiks nieko pikta. Na nesutikau tokio žmogaus nepriklausomai tikinčio ar ne, kad neatsitiktų kažkas blogo. Jeigu tikėti Dievu tik dėl to, kad jis apsaugos nuo blogio, tuoet tikrai neverta, nes neapsaugojo. Na o kaip su Jėzaus, kad pažadu "aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos". Violeta, Jis sako, kad yra su Jumis nelaimėse, kurios viena po kitos nutiko. Jis yra su Jumis pyktyje Jam, abejonėse Juo.

Tegul psalmės žodžiai Jus įkvepia

"Dieve, pastatyk mus ant kojų.

Tenušvinta mums veidas Tavasi ir mes išgelbėti būsim".