valios ne/pritarimas nuodėmei mintyse

Paklausė Tema: Nuodėmė
Garbė Jėzui Kristui.
Man jau seniai rūpi gauti Jūsų patarimą ar paaiškinimą dėl vieno mane neraminančio klausimo.
Gana aiškiai suprantu, kaip yra padaroma sunki nuodėmė žodžiais arba veiksmais, kada elgiuosi ar kalbu spontaniškai, nepagalvojusi, o kada - valingai, suprasdama. Stengiuosi, kiek įmanoma, sąmoningai rinktis, valdyti, ką sakau ir darau, vengiu nuodėmės. Tačiau ruošiantis išpažinčiai, man kyla keblumų apmąstant savo mintis ir jose galimai padarytas nuodėmes.
Man dažnai pasitaiko nuodėmingų minčių, pvz.: važiuojant autobusu ar prigulus pailsėti, į galvą ateina visokios neskaisčios scenos; žiūrėdama televizorių, imu mintyse kritikuoti, gal net išplūstu ar gėdinu kokį nors asmenį (politiką ar visuomenininką) dėl išsakomų nekrikščioniškų pažiūrų į homoseksualus, pabėgėlius, abortus, COVID situaciją; mintyse piktai pagalvoju apie mane įskaudinusį ar užgavusį kolegą; pajuntu antipatiją kokiam nors asmeniui dėl  jo arogantiško bendravimo, perdėto meilikavimo, sarkazmo ar akivaizdaus sakomo melo į akis. Užvaldžius emocijai, tokių minčių iš karto nepavyksta nuvyti ar su jomis sąmoningai kovoti. Bet netrukus susigriebiu, kad taip galvoti nedera, ir imu su tomis mintimis kovoti: meldžiuosi, imuosi kokios fizinės veiklos, arba tiesiog prašau Dievo, kad mane gelbėtų, apsaugotų nuo neskaistumo, smerkimo, piktumo nuodėmės. Kartais tokios mintys neatstoja ilgesnį laiką ir jas tiesiog ignoruoju, nors jos visvien kurį laiką plėtojasi, gundo į jas pasinerti. Ar tokiu atveju laikoma, kad buvo valios pritarimas nuodėmingoms mintims? Šiame forume skaičiau, kad nuodėmė mintimis įvyksta, ne kai mintis ateina, bet kai jai valingai pritariame, bet nelabai supratau, kas tai realiai yra tas pritarimas. Kaip praktiškai suprasti, ar jis konkrečioje situacijoje buvo, ar ne?

Dėkoju už atsakymą.

Norėdamas atsakyti į šį klausimą turi prisijungti arba užsiregistruoti.

Užduoti Klausimą

Temos

Temos


...