Terminai, be konteksto, nieko nereiškia. T.y. pasakymas "lyderis" yra beveidis. Kas gi iš to, kad pasakysi: "lyderystė - tai vadovavimas". ati lygu nuliui... Tačiau jei tu pasakai: Vyskupas Jonas Ivanauskas yra lyderis - tada iš karto tampa aišku, apie ką kalbi, arba kam nori įtikti, arba kokį "lyderiavimo" būdą nori apibrėžti :)))
Taigi, kai yra kalbama apie lyderiavimą, reikėtų žiūrėti kas kalba. Tada pasimedžioti informacijos apie jį. Ir bus aišku - kokios vištidės tai paukštis :)
Bet kuriuo atveju - visa tai kas girdima, reikia perleisti per savosios Bažnyčios mokymo sietą, be jokio širdagraužio atmetant tai kas su juo nesuderinama. Ir bus gerai :)
Net jei Dievas siūlo kokias nors inovacijas, jis yra pakankamai Visagalis, kad sugebėtų jas įskiepyti nesugriaudamas vienybės. Taip ir lyderystė. Tai - gana naujas bruožas, kuris šiuo metu ganėtinai akcentuojamas.
Nieko nuostabaus, nes gyvename visuomenėje, kurioje 50 metų bet koks lyderiavimas buvo visaip kaip smukdomas ir varžomas. Iki tiek, kad žmonės buvo įpratinti netgi neturėti savo asmeninės nuomonės... Atsigriebti už tuos metus tikrai reikia. Tačiau - pagal Dievo Valią, o ne "savarankiškai" :)
Bendradarbiavimas tarp Bažnyčių (protestantai-katalikai-stačiatikiai) jau ne kartą pasitvirtino kaip labai visingas kelias. O New-Age'ininkus lengva atsijoti, pasidomint kas yra kalbėtojas.
Ko gero tiek?