Padariau nuodėmių, kurių labai gėdijuosi ir neišdrįsčiau išpažinti pažįstamam kunigui. Žinau, žinau, šioje svetainėje esat rašę, kad viskas lieka paslaptimi, kunigo nuomonė žmogaus atžvilgiu pasikeičia nebent taip, kad jis džiaugiasi, kad žmogus išdrįso prieiti išpažinties, tačiau jei labai nedrąsu, nesinori, ar išpažinti nuodėmes galima nepažįstamam kunigui, kurio tikiesi nesusitikt, arba susitikt kuo mažiau:)? Ar tai nebūtų kažkokia dar viena nuodėmė?
Ir dar vienas panašus klausimas: jei turėčiau galimybę prieiti išpažinties pas pažįstamą kunigą, bet nueičiau pas nepažįstamą kai tik atsirastų galimybė iškart? Ar tai irgi būtų blogai? Kaip vengimas? Turint omeny, kad išpažinties buvau prieš maždaug metus.