Šlovė mūsų Viešpačiui.
Tikiu šventųjų bendravimą ir visa tai, ką išpažįsta Katalikų Bažnyčia, tačiau šioks toks neaiškumas dėl šventųjų užtarimo yra.
KBK rašo: 956 Šventųjų užtarimas. „Dangaus gyventojai, būdami tvirčiau suvienyti su Kristumi, didina visos Bažnyčios šventumą [...]. Jie nesiliauja užtarę mus prieš Tėvą, aukodami nuopelnus, kuriuos įgijo žemėje per vieną Dievo ir žmonių Tarpininką, Jėzų Kristų [...]. Dėl to jų broliškas rūpestis nepaprastai gelbsti mus silpnus“
Kaip suprasti tą užtarimą „prieš Tėvą“? Galbūt tai susiję su Dievo permaldavimu. Juk ir Abraomas meldėsi už Sodomą ir Gomorą. Ir Mozė už žydus meldėsi. Bet Kristuje yra Apreiškimo apie Tėvą mums pilnatvė, ir mes žinome, kad Dievo gailestingumas yra beribis, jei tik mes jį priimame.
Esu patyręs šventųjų globą ir tikrai žinau, kad jiems duota dalis Išganymo darbe.
Bet ką iš tikrųjų skelbia ši katekizmo eilutė?
Ačiū už kantrybę.