Ar nuodėmė nebendrauti su savo tėvais?

Paklausė Tema: Nuodėmė
Prašau Jūsų padėti susiorientuoti, kaip krikščioniškai pasielgti tokioje situacijoje.
Nei su tėvu, nei su mama neturiu artimo dvasinio ryšio. Tai įtakojo daugelis priežasčių, pradedant nuolatiniu psichologiniu ir fiziniu smurtu nuo ankstyvos vaikystės iš tėvo alkoholiko pusės, baigiant reikalavimu slėpti savo emocinius išgyvenimus (nes, ką žmonės pasakys) iš motinos pusės.
Gyvenau aplinkoje, kurioje mano kaip žmogaus formavimąsi įtakojo nuolatiniai barniai, riksmai, keiksmažodiai, neapykantos kurstymas ir kt. bjaurastis. Mama negirdėjo (o gal nenorėjo girdėti) mūsų maldavimų išvaduoti iš šios baisios būties, tik nuolatos kartodavo, kad nekreiptume į tai dėmesio. Na, man kaip vaikui tas nebuvo įmanoma padaryti, nes neturėjau psichologinio pasirengimo ir viską siurbiau į vidų. Mano mama niekada nepriėmė mūsų nuomonės, paklausdavo ir visuomet padarydavo taip, kaip pati nuspręsdavo. Dabar jau būdama suaugusi esu apie tai pasikalbėjusi ir pasakiusi, kaip mes jos vaikai jautėmės ir ką išgyvenome. Ji atsakė, kad viską darė gerai ir nemato jokios savo kaltės, nes labiausiai kentėjo ji. Man buvo labai sunku, skaudu ir pikta. Taip aš kaltinau ją, pykau. Dabar jau nekaltinu ir nepykstu, tačiau noriu ramybės ir noriu krikščioniškai gyventi. Problema ta, kad negaliu su ja bendrauti. Būdama šalia jos fiziškai pradedu drebėti, kiekvienas pokalbis baigiasi konfliktu, nes ji nepakelia kitos nuomonės ir nori girdėti tik tai, ką nori girdėti. Galop vistiek turi pasakyti ne savo nuomonę, o tai ką ji nori girdėti. Po tokio „bendravimo“ man tiesiogine ta žodžio prasme skauda fizinę širdį ir aš negaliu atsigauti apie dvi savaites. Ar aš galiu tiesiog visai su savo mama nebendrauti (nekalbėti, nelankyti), ar vistiek turiu priimti šią situaciją tokią, kokia ji yra ir kęsti fizines ir dvasines kančias? Ar atsiriboti nuo tokio kontakto yra nuodėmė? Labai Jums dėkoju už atsakymą.

Norėdamas atsakyti į šį klausimą turi prisijungti arba užsiregistruoti.

Atsakymų: 1

Atsakė

Turite pradėti mokytis sakyti mamai tiesą. Nešaukti, nerėkti, jos neauklėti ir nekaltinti. Jeigu jai nepatinka Jūsų nuomonė, tai jos problema. Tai, kuo pasidalinote išgyvena ne vienas suaugęs vaikas. Šioje situacijoje, gerbti savo mamą reiškia nerpersiimti jos jausmais ir nesijausti kaltai, melstis už ją, ypatingai, kai vystate jos aplankyti, prašykite Dievo malonės, kad išlaikytumėte ramybę. 

Jėzaus pamoka kai kas nors mums nusikalsta yra tokia:

 „Jei tavo brolis tau nusikalstų, eik ir bark jį prie keturių akių. Jeigu jis paklausys, tu laimėjai savo brolį. O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad visa byla remtųsi dviejų ar trijų liudytojų parodymais. Jeigu jis ir jų nepaklausytų, pranešk bendruomenei. O jei nepaklus nė bendruomenei, tebūnie jis tau kaip pagonis ir muitininkas.

Taigi, tokia galimybė nebendrauti ir nelankyti yra. Jei praktikuojate išpažintį, pasakykite nuodėmklausiui šią situaciją ir paprašykite patarimo. 

Užduoti Klausimą

Temos

Temos


...