Kan. 872 Krikštijamajam, kiek tai įmanoma, parenkamas krikštatėvis, kurio pareiga padėti suaugusiam krikštijamajam krikščioniškos iniciacijos metu ir atnešti krikštui krikštijamą kūdikį drauge su jo tėvais bei rūpintis, kad pakrikštytasis gyventų krikščionišką gyvenimą, suderinamą su krikštu ir rūpestingai vykdytų su juo susijusias pareigas.
Kan. 873 Leidžiama kad būtų tik vienas krikštatėvis ar krikštamotė arba krikštatėvis ir krikštamotė kartu.
Kan. 874 § 1. Būtina, kad asmuo, norintis tapti krikštatėviu, atitiktų šias sąlygas:
1o jį būtų parinkęs pats krikštijamasis, jo tėvai ar juos atstojantys asmenys, arba, tokių nesant, klebonas arba krikšto teikėjas. Parinktasis privalo suvokti šias pareigas bei turėti intenciją jas tinkamai vykdyti;
2o būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus, nebent diecezijos vyskupas būtų nustatęs kitą amžiaus ribą arba klebonas ar sakramento teikėjas manytų, kad, esant teisingai priežasčiai, reikia padaryti išimtį;
3o būtų katalikas, jau priėmęs sutvirtinimą bei šventosios Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas;
4o nebūtų suvaržytas kokios nors teisėtai uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės;
5o nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina.
§ 2. Pakrikštytajam, priklausančiam nekatalikiškai bažnytinei bendruomenei, leidžiama būti tik krikšto liudytoju drauge su krikštatėviu kataliku.
Kaip matote, Kanonų teisės kodeksas labai aiškiai ir kategoriškai nurodo, kas gali būti krikštatėviais. Nesant galimybės surasti reikalavimus atitinkančius krikštatėvius, tenka vadovautis Kan. 872 , kur nurodoma, kad krikštatėvis parenkamas, kiek tai įmanoma, o tą galima suprasti, kad nesant galimybės, krikštatėviai nėra būtini.