Tikėjimo keliu, nuo mažens, mane vedė AA močiutė. Mano tėvai tam neprieštaravo. Savo šeimoje prie stalo laiminam maistą; meldžiamės; sekmadieniais į bažnyčią. Tačiau pas mano tėvus to nėra. Ir kai svečiuojamės pas juos, maistą laiminu mintyse. Jie to nesuprastu. Bet galvoju ar tai nėra nuodėmė, kad mintyse laiminu, ne garsiai.