Šiais laikais gyventi 100 proc. ekologiškai tikriausiai neįmanoma. Taigi ir gyvenu daugiau ar mažiau nusižengdamas prieš gamtą. Tada iškyla klausimas, ar tai nuodėmė. Gal būt tai visos žmonijos nuodėmė?
Kada neekologiškas elgesys, gyvenimo būdas tampa nuodėmė, kurią turi išpažinti?
Klausimas gal būt filosofinis, bet mane kankina jisai prieš kiekvieną išpažintį. Esu kunigui per išpažintį pasakęs, kad gyvenau nepakankamai ekologiškai, ir galėjau daugiau padaryti gamtos išsaugojimui. Bet paskui galvoju, ką aš turėjau omeny tai sakydamas, juk tai labai abstaktu.Ir ką man dabar daryti, kaip pasitaisyti ir nebenusidėti. Juk 100 proc. ekologiškai gyventi tikrai negalėsiu.