krikščioniškas elgesys

Paklausė Spalio 25 Tema: Visi kiti
Garbė Jėzui Kristui.

 Norėčiau Jūsų paprašyti patarimo tokioje situacijoje. Esu intravertė, man nuo mažens labai sunku bendrauti su žmonėmis. Bendraudama greit pasimetu, stresuoju ir nežmoniškai pavargstu. Vienatvė man - ne bausmė, kaip daugeliui, bet didžiausia palaima, tik būdama viena jaučiuosi ramiai ir saugiai. Todėl visur kiek įmanoma stengiuosi vengi kontaktų, susibūrimų, laikausi nuošalėje. Jei įmanoma, dirbu ne komandoje, bet individualiai. Toks mano elgesys kitiems dažnai atrodo kaip pasipūtimas, nors aš tai darau ne specialiai, tiesiog nemokėdama bendrauti, bijau kitus netyčia įskaudinti arba pati susilaukti pašaipų. Žinau, kad katalikui dera savo gyvenime nevengti meilės darbų artimui. Aš stengiuosi rinktis tokią šių darbų alternatyvą, kuri man suprantamesnė ir lengviau įvykdoma, t.y. nereikalauja gyvo bendravimo. Pvz. meldžiuosi už kitus, aukoju aukas labdaros akcijose, užperku Mišių auką už tam tikrus gyvus ar mirusius žmones, aukoju laimėtus atlaidus už mirusius giminaičius, remiu malda ir auka kilnias intencijas, dalyvauju aplinkos saugojimo, gyvūnų globos ir kt. akcijose, stengiuosi, kiek sugebu, bendrauti mandagiai ir nieko neskaudindama. Vis dėlto labai mažai bendrauju su kitais, todėl retai kam nors padedu gyvai, pvz. priimu pernakvoti. Patarkite, ar nedarau nuodėmės, darydama gerus darbus ,,nuotoliniu būdu'', o gal turiu prisiversti daugiau padėti gyvai bendraudama?
Užduoti Klausimą

Temos


...