Tai reiškia, kad Bažnyčia gali nustatyti, kokie dalykai, šiaip gal ir neutralūs, gali būti įpareigojami arba draudžiami su moraline sankcija, t.y. susiejant su nuodėme. Kristus tais žodžiais paveda Bažnyčiai nustatyti, kas yra nuodėmė, o kas - ne. Žinoma, kad prigimtinių dalykų Bažnyčia neturi galios pakeisti.