išpažintis ir jos aplinkybės

Paklausė Agniukas Liepos 30 Tema: Išpažintis
Garbė Jėzui Kristui.

Katekizme rašoma, kad išpažintis gali būti bloga dėl penitento kaltės (nepasiruošimas, sąmoningai nuslėptos sunkios nuodėmės, melavimas per išpažintį, t.t.) arba dėl nuodėmklausio kaltės (neišgirdo, ką penitentas sakė, nes buvo pavargęs ar prisnūdęs, deramai neišklausinėjo, t.t.). Rašoma, kad penitentas to dažniausiai nė nežino, ir jam nereikia dėl to rūpintis. O kaip yra tuomet, jei kunigas suteikia išrišimą neišklausęs visų penitento nuodėmių (dėl skubėjimo, nuovargio, nesupratęs ar kt.) ir nepaaiškina, kodėl nutraukė prisipažinimą? Ar teisingai galvoju, kad tokia išpažintis ,,skaitosi'' (t.y. jos nereikia pakartoti), jei penitentas savo ruožtu padarė, kas nuo jo priklausė: nuodėmes atidžiai prisiminė ir nuoširdžiai apgailėjo, ryžosi jų, kiek pajėgs, vengti, išpažino, ką spėjo iki nutraukiant, atgailą atliko? O gal nespėtas išpažinti nuodėmes visgi būtina išpažinti dar kartą??
Užduoti Klausimą

Temos


...