sportas ir nuodėmė

Paklausė Julija Liepos 24 Tema: Nuodėmė
Prieš keletą metų, mirus artimiausiam žmogui, kurį laiką labai liūdėjau. Sutriko mano įprasta gyvensena, mityba, fizinis aktyvumas. Norėdama kiek prasiblaškyti, prasimankštinti, pabendrauti su žmonėmis, užsirašiau į kalanetikos užsiėmimus. Ten atlikdavau įvairius pratimus, kurie padėjo mano jautriam stuburui (paauglystėje žiemą griuvau ir patyriau traumą), po fizinio krūvio jausdavausi pavargusi, bet kažkaip ramesnė, linksmesnė. Darydamos pratimus su kitomis moterimis ir paplepėdavome, pajuokaudavome. Užsiėmimus lankiau pusmetį, per žiemą. Atėjus pavasariui, atsirado kitos veiklos sodyboje, tad kalanetikos daugiau nebelankiau.Šių užsiėmimą niekaip nesiejau su religija ir nemaniau daranti ką nors netinkama, tiesiog mankštinau sustingusį organizmą, ir bendraudama su kitomis moterimis, kiek užmiršau savo gedėjimą ir liūdesį. Maniau, kad tai man buvo labai naudinga. Dabar šiame puslapyje skaičiau, kad krikščionims nedera praktikuoti jogos, rytų menų, nes tokia praktika siejasi su rytiečių tikėjimu, ritualais ir t.t. Manau, kad kalanetika irgi priklauso prie tokių mankštos tipų. Taigi sunerimau, gal per tą pusmetį darydavau nuodėmę?
Užduoti Klausimą

Temos


...