Question

Jau prieš tai klausiau šio klausimo, bet atsakėt man, kad kūrinija arba žmonija laukia kada bus išganyta ir įgaus Dievo vaikų garbę...
Bet tai neatitiko mano išreikštos minties.
Aš žinau, kad mes, žmonės, įgysime Dievo vaikų garbę. Bet man gaila yra laikinosios gyvybės, t.y. - visų gyvių, kurie nėra žmonės. Juk jie, kad ir nėra Dievo vaikai, bet turi sielas, kurios mirs ir nebeturės tąsos. Juk tai tokia neteisybė. Kam visa tai? Ir jei žmogus gyvas ne vien duona ar mėsa, kam tiek gyvybės Žemėje, ką kalbėt apie Visatą? Kam ta gyvybė, gyvenanti kokioj kitoj mūsų galaktikos pusėj, jei žmogui, gyvybės viršūnei ir bambai, ji nedaro jokios įtakos ar naudos? aš nebandau žemint žmogaus kaip sutvėrimo, bet noriu, kad mąstytumėt ne iš savų pozicijų, o objektyviai visos gyvybės atžvilgiu...
Dievo vaisiai yra amžini. Tad vieninteliai realūs vaisiai yra žmonės, nes jie išlieka.
Ir dar vienas klausimas iškyla... Ar tik ne mes patys tokį pasaulį sukūrėme per pirmapradę nuodėmę, kaip bendra kūrėjai? Juk tik suterštas kūrėjas galėjo leisti tokiai masiškai gyvūnijos kančiai ir pastoviai mirčiai, kuri neturi jokios prasmės, nes jie neprisikelia...
Skamba gana niūriai, bet man svarbus atsakymas. Kam tada tos teorijos ir filosofijos apie Dievo pradėtą pasaulį? Gal Dievas pradėjo tik žmogų, o jis savo ruožtu jį tokį subjaurotą susikūrė? Ką aš žinau...

Answer 1

Mielas klausimo autoriau. Tai iš kieno pozicijų mums mąstyti. Dievas atidavė viską į žmogaus rankas ir kartais galima tik apgailestauti, kad žmogus netinkamai panaudoja kūrybą. Bet kalbant apie gyvūniją tai tik nepradėkite būti skrupulatas. Jei jūs turite mintyje kates ir šunis, tai nepamirškime ir jų blusų, nes jie irgi gyvi sutvėrimai. Neapmirškime kandžių įsisukusių į kruopas ar drabužių spintą, dulkių erkučių mūsų patapynėse, uodų, kurie mus kandžioja, pelių ar žiurkių. Jų mirtis Jums taip pat sukelia blogus jausmus? Atsiprašau, kad šiek tiek ironiškai aš čia, bet kad Jūs tikrai per niūriai mąstote.