Question

Krikščionybėje, kur žmogaus akys turi būti nukreiptos į dangų, o ne į žemę, troškimas būti įžymiam turbūt nelabai tinkamas. Dauguma krikščionių yra paprasti žmonės, kadangi paprastumas ir kuklumas yra mūsų tikėjime vertybės. O būti įžymiam žmogui ir tuo pačiu tikram katalikui yra turbūt sunkiai suderinami dalykai. O jau pats noras išgarsėti turbūt kyla iš puikybės ir veda link nuodėmingo elgesio.
Niekaip nerandu ofiacilių Bažnyčios dokumentų apie "Šlovę, garbę, įžymumą". Turbūt įžymumo koncepcija krikščionybėje yra visai kitokia. Įdomu būti sužinoti kokia jinai yra, ar ji tiesiog įvardijama kaip blogis ir nuodėmė. Ką reikia daryti, jog įžymumas, turbūt krikščionybėje jis ateina per charizmas ir Šv. Dvasios dovanas, būtų pasiekiamas ir jis nebūtų iškreiptas populiariosios kultūros kontekste.

Answer 1

Pirmoji didžioji nedorybė Katalikų Bažnyčios katekizme yra puikybė. Tad troškimas šlovės ir garsumo, jei neturi pirminio tikslo dėl Dievo garbės ir bendro visų gėrio, tai tai yra tik puikybė.

Bažnyčios šeimoje turime daug šventųjų, kurie pakankamai yra garsūs. Tarkim paskutinieji mūsų laikų garsūs žmonės buvo Motina Teresė, pop. Jonas Paulius II. Jie tikrai yra pakankamai garsūs ir įžymūs, bet kokiomis priemonėmis ir tikslais, turbūt aiškinti nereikia.

Džiaukitės, kad Jūsų vardas jau įrašytas Danguje. Ar gali būti kas nors įžymesnio. :-)