Tobula atgaila

Paklausė Darius Birželio 30 Tema: Išpažintis
Pragyvenau jau pusę amžiaus ir atlikau daug išpažinčių, bet nežinau ar bent viena  buvo tobula. Visuomet akcentuodavausi į nuodėmių išaiškinimą ir išsakymą per išpažintį. Retrospektyviai galvojant, manau, kad gailėjausi, bet visko nebegaliu prisiminti, bet manau, kad gailestis nebuvo dėl kiekvienos nuodėmės vienodas,kaip ir pasiryžimas nebenusidėti. Buvo skirtingo "intensyvumo" jeigu taip galima pasakyti. Neprisimenu, kad ruošiantis išpažinčiai būčiau galvojęs, kad nesigailiu dėl kokios nors nuodėmės. Bet gyvenimo kelyje atsiranda tokių nuodėmių, kurios kartojasi ir tampa įprastinės. Pvz.: jau ruošdamasis išpažinčiai suprantu, kad po išpažinties netapsiu idealus, ir kartosiu kai kurias nuodėmes: ne kiekvieną sekmadienį eisiu į bažnyčią, ne kiekvieną dieną pasimelsiu, galimai persivalgysiu bent kartą, ar padauginsiu alkoholio, rizikingai vairuosiu ir panašiai... Tos įprastinės nuodėmės ilgainiui ne taip stipriai pradeda žeisti sąžinę ir sukelia mažesnį gailestį. O gal gailestis ir visai nekilo dėl kokios nors vienos ar kitos nuodėmės. Dabar jau nebegaliu pasakyti, kaip buvo. Iš viso mano rašto, tikriausiai galima suprasti, kad kai kuriais atvejais, nebuvo pakankamo pasiryžimo nebenusidėti. Juk daug kur rašoma, kad nors ir žinai, jog nusidėsi vėl, vistiek reikia eiti išpažinties.
  Bet žinau, kad mano sąžinė nėra mirusi, dėl kai kurių nuodėmiu labai gailėjausi ir gailiuosi net ir po išpažinties praėjus daug metų, kai kurių nuodėmių nekartojau jau daug metų.
  Noriu paklausti, jeigu taip įvyko, kad praeityje dėl kokios nors nuodėmės nebuvo gailesčio, ar pakankamo pasiryžimo nebenusidėti, tai ar visos mano gyvenimo išpažintys blogos, nieko vertos ir nuodėmės neatleistos? Ir ka tokiu atveju daryti?
Susijęs su atsakymu į klausimą: Ar galima gailėtis po išpažinties?

Atsakymų: 1

Atsakė kun. Vytautas Liepos 2

Kaip ir rašėte:"Neprisimenu, kad ruošiantis išpažinčiai būčiau galvojęs, kad nesigailiu dėl kokios nors nuodėmės" ir "jau ruošdamasis išpažinčiai suprantu, kad po išpažinties netapsiu idealus, ir kartosiu kai kurias nuodėmes: ne kiekvieną sekmadienį eisiu į bažnyčią, ne kiekvieną dieną pasimelsiu, galimai persivalgysiu bent kartą, ar padauginsiu alkoholio, rizikingai vairuosiu ir panašiai..."

Jei tik suprantate, kad netaqpsite idealus ir yra tikimybė atkristi į panašias nuodėmes, tuomet nereikia savęs kankinti kažkokiu abejojimu dėl išpažinčių šventvagiškumo. 

Bet jeigu jūs eidamas išpažinties jau aiškiai žinote, kad "ai, neisiu kitą sekmadienį neisiu į bažnyčią, ai viršysiu greitį, tai nėra ne tik pasiryžimo, bet ir gailesčio jokio nėra. Rekomenduočiau Jums su šia situacija kreiptis į savo nuodėmklausį. Tokie dalykai internetu nesprendžiami, o jūsų nuodėmklausys jus žino, tad manau viskas su jumis yra tvarkoje, tik į kažkokias abejonių pinkles įsiraizgėte, tad ir linkiu viską aptarti su savo nuodėmklausiu.

 

Užduoti Klausimą

Temos


...