Kan. 874
§ 1. Kad kam nors būtų leidžiama prisiimti krikštatėvio pareigą, reikia, kad:
1o būtų parinktas paties krikštijamojo ar jo tėvų, ar tų, kurie užima jų vietą, arba, tokių nesant, klebono ar teikėjo; būtų tinkamas ir norėtų atlikti šią pareigą;
2o būtų sulaukęs šešiolikos metų amžiaus, nebent diecezinis vyskupas nustatytų kitą amžiaus ribą arba klebonas ar teikėjas manytų, kad dėl pateisinamos priežasties reikia padaryti išimtį;
3o būtų katalikas, sutvirtintas ir jau priėmęs Švenčiausiąjį Eucharistijos Sakramentą, taip pat gyvenantis pagal tikėjimą* bei prisiimamą pareigą;
4o nebūtų suvaržytas kokios nors teisėtai paskirtos ar paskelbtos kanoninės bausmės;
5o nebūtų krikštijamojo tėvas ar motina.
§ 2. Pakrikštytajam, priklausančiam nekatalikiškai bažnytinei bendruomenei, leidžiama būti tik krikšto liudininku drauge su krikštatėviu kataliku.
* “Gyvenantis pagal tikėjimą” reiškia ir, kad jei norintis(-ti) tapti krikštatėviu/krikštamote tikintysis(-čioji) gyvena santuokinį gyvenimą, jis turi būti priėmęs Santuokos sakramentą.
Krikštatėviais negali būti tie, kurie gyvena santuokinį gyvenimą be bažnytinės Santuokos. Blogiausiu atveju jie gali būti tik Krikšto liudininkais šalia kito (tikro) krikštatėvio/krikštamotės**, tačiau nebus vaiko krikštatėviai.
** Kan. 873 “Turi būti tik vienas krikštatėvis ar krikštamotė arba krikštatėvis ir krikštamotė kartu.”