Jėzus ant kryžiaus meldėsi pats sau?

Paklausė anonimas Vasario 23, 2012 Tema: Malda
Jeigu Dievas yra Tėvas ir sūnus, ir Švenotoji Dvasia, o būdamas prikaltu ant kryžiaus Jėzus (sūnus, kuris tuo pačiu yra Dievas) meldėsi Dievui (tėvui, kuris tuo pačiu yra Dievas) meldėsi Dievui, tai taip išeina, kad jis meldėsi pats sau. Ar nebūtų korektiškiau  sakyti, jog nukryžiuotasis tiesiog kalbėjosi pats su savimi?

Atsakymų: 1

Atsakė bralgis Kovo 3, 2012

Čia reikėtų kalbėti apie Įsikūnijimo slėpinį -

Dievas pats savyje yra Vienas ir tuo pat metu Triasmenis. Iš Jėzaus žodžių bei darbų matome, kad Jis apreiškė Dievą esant Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Šie "Trys" skiriasi vienas nuo kito (t.y. Tėvas nėra Sūnus, ir Sūnus nėra Šventoji Dvasia) tačiau tuo pat metu yra Vienas Dievas.

Čia reikėtų pasakyti, kad šie Trys nėra Vieno Dievo "dalys", tarsi iš Trejybės atėmus Tėvą, Dievas "sumažėtų" ar būtų "mažiau Dievas".

Gamtoje nerandame tinkamos analogijos išreikšti šiai tikrovei. Nei trilapis dobilas, nei trikampis, nei ledas-vanduo-garai, nei saulė-spindulys-spindėjimas nėra tinkami, nes neišvengiamai "padalina" Dievą. Galime kalbėti tik apie tris skirtingus būdus, kuriuos atpažįstame Vieno Dievo veikime. Ir šiuos "būdus" Jėzaus Apreiškime atpažįstame kaip Dieviškuosius Asmenis.

Tai čia mes kalbame apie Dievą koks Jis yra pats savyje. Jei norite, galime vartoti netikslų išsirieškimą; "Dievą, koks Jis yra Danguje" (čia "Dangus" tikrai nėra tas žydras daiktas esantis mums virš galvos).

Kalbėdami apie Jėzų ant Kryžiaus, turime kalbėti apie Dievą po Įsikūnijimo - t.y. apie Dievą kuris ypatingu būdu atėjo į šį pasaulį.

Čia reikia pabrėžti, kad įsikūnijo tik Sūnus - ne Tėvas, ir ne Šventoji Dvasia.

Taipogi, turime kalbėti ir apie tam tikrą "atstumą" tarp Tėvo ir Sūnaus, kuris tampa įmanomas dėl Įsikūnijimo. Dievas pats savyje yra neišardoma Trijų Vienybė, tačiau dėl Įsikūnijimo tampa įmanomas tam tikras :atsiskyrimas" tarp Tėvo ir Sūnaus. Iki tiek, kad Jėzus, galiausiai, kenčia gilią apleidimo - t.y. buvimo toli nuo Dievo - būseną.

Aišku, čia kyla daugybė klausimų apie Jėzaus asmenį - ar Jis kaip žmogus suprato, kad yra Dievo Sūnus, ar Jis galėjo nusidėti ir t.t.

Mums šiuo atveju rūpi į ką Jis kreipėsi maldoje būdamas ant Kryžiaus.

Dėl minėto "atsiskyrimo" kuris įvyko Sūnui įsikūnijant, tampa įmanomas Įsikūnijusio Sūnaus kreipimasis į Tėvą. Ir tai nėra kreipimasis į save jau vien dėl to, kad įsikūnijo tik Sūnus :)

Kita vertus (čia reikėtų pavartyti protingas knygutes dar), man rodos, kad net ir Dievas pats savyje, būdamas Trijų skirtingų(!) Asmenų Vienybė, išlaiko bendravimo tarpusavyje galimybę. Juk skaitome Evangelijoje, kad Šventoji Dvasia mus užtaria. Taigi, net ir toje be galo intymioje Vienybėje, dėl Asmenų skirtingumo, ko gero, yra Asmeny tarpusavio Santykio erdvė.

Šis Santykis, žinokite, netgi ir yra svarbiausioji Trejybės savybė, kaip sako protingi teologai :)

Užduoti Klausimą

Temos


...