Garbė Jėzui Kristui.
Besiruošiant dvasinei išpažinčiai, man kilo keblumų įvardijant, ar padarytos nuodėmės tokiomis aplinkybėmis yra sunkios, ar lengvos? :
1. Retsykiais pasitaikantys išsiblaškymai (netyčia) meldžiantis ar dalyvaujant Šv. Mišiose ar kalbant Dievo Gailestingumo vainikėlį interneto pagalba.
2. Neapgalvoti šiurkštūs žodžiai kasdieniuose pokalbiuose su savo motina. Nesiekiau jos tyčia užgauti, bet reagavau instinktyviai - vaikystėje patyriau motinos psichologinį ir fizinį smurtą (mušimą), ir iki šiol jaučiu, kad dažnai net neutralius pokalbius su ja nesąmoningai vertinu kaip grėsmę ar būsimą puolimą, todėl be reikalo pakeliu balsą, imu grubiai atsikirtinėti.
3. Neskaistumo nuodėmė, tapusi sena yda - priklausomybė nuo pornografijos ir masturbacijos ( viskas prasidėjo prieš daug metų, kai buvau vaikas ir išvis nesuvokiau, kas yra nuodėmė - toks ,,slaptas malonumas'' man padėdavo pabėgti į fantazijų pasaulį nuo realybėje matomo smurto ir nemalonumų). Ši veikla man jau seniai nepriimtina, bjauri, stengiuosi melstis ir neprisileisti tokių minčių ar užsiėmimų, bet kartais spontaniškai imu tuo užsiimti. Nenoriu paklusti šiai priklausomybei, vengiu į ją vedančiu aplinkybių, bet... kartais tiesiog neatsilaikau įpročiui.
4. Melas buitinėse situacijose, kai pirma prikuriu nebūtų smulkmenų, detalių, o tik paskui susigriebiu, kad prišnekėjau, ,,kad būtų įdomiau'', ko nebuvo. Melu nesiekiu kam pakenkti.
5.Karantino metu skaitydama naujienas, mintyse pykau ant neatsakingai keliaujančių, juos smerkiau.
6. Neapgalvotai be reikalo porą kartų išsprūdo Dievo vardas emocingai kalbant.
Dar norėčiau paklausti : ar, atlikus dvasinę išpažintį, laikoma, kad atleistos išpažintosios nuodėmės, atgaunama pašvenčiamoji malonė ir tampa įmanoma gauti visuotinius atlaidus įvykdant kitas jiems būtinas sąlygas, ar tam būtina atlikti sakramentinę (fizinę) išpažintį?
