čia, matyt, pirmiausia reikėtų pamėginti įsivardinti du dalykus:
a) kodėl nori būti kunigu?
b) kodėl (arba kaip) myli merginą?
šiedu klausimai tėra kitu būdu užduotas pagrindinis klauimas - koks Tavo pašaukimas? :)
Jei Tavo pašaukimas - kurti šeimą, tada mintis apie kunigystę galima ramiai atidėti į šalį - Bažnyčioje pilna progų tarnystėms net ir esant pasauliečiu.
Jei vis tik Dievas kviečia į kunigystę, tada reikėtų šia kryptimi ir judėti :) nėra reikalo kažkaip drastiškai nutraukinėti santykius, tačiau reikėtų įvertinti ir įsipareigojimų svarbą - meilėje juk labai svarbi asmenų laisvė. tad ir šiuo atveju, reikėtų kalbėtis su mergina, jai pasakant, kad esi apsisprendimo kryžkelėje. jei ji tikrai Tave myli - leis Tau ieškoti savojo kelio.
lygiai tas pat galioja ir Tau :) ta prasme, kad einant link kunigiško pašaukimo nebūtų labai sąžininga bandyti joti vienu metu dviem arkliukais :)
aišku, meilė visada talpina savyje amžinybės ilgesį :) ta prasme, kad norisi, jog ji niekada nesibaigtų. tačiau jei Dievas tikrai Tave kviečia į kunigystę - nebijok duoti Dievui laisvės ir šios Tavo meilės atžvilgiu :) galiu paliudyti, kad keidamas į kunigystę tikrai neprarasi meilės džiaugsmo. galbūt netgi atvirkščiai - patirsi jos pilnatvę.
linkiu laisvės ir skaidraus žvilgsnio :)