Klaidinga suvokti stebuklą vien technine prasme, kaip gamtos dėsnių sulaikymą ar pakeitimą. Visa Išėjimo knyga kalba apie Dievo malonę ir globą jam besipriešinančiai ir pavojų metu atsiverčiančiai tautai. Tai ir yra pats tikrasis stebuklas, kulminaciją pasiekęs Jėzaus gyvenime. Dievas gali daryti stebuklus ir nesilaikant jo sukurtų dėsnių, kaip Jėzaus vaikščiojimas vandeniu ar duonos padauginimas, tačiau paprastai veikia kitaip, kaip ligonių pagydymas, žvejų laimikis, kur žuvies neturėjo būti, arba tai, kad mokesčių rinkėjas palieka savo pelningą vietą ir išeina su Jėzumi, sekdamas jį iki mirties. Šventasis Raštas yra Dievo ištikimos meilės liudijimas ir žmogaus kvietimas į ją, o ne stebėtinų istorijų rinkinys. Būtent šio Dievo ir žmogaus dialogo dinamika ten yra svarbiausia, o mes save atrandame ten aprašomose situacijose ir renkamės sprendimus.