na... kaip ten su tuo Dievo buvimu, tai neaišku.
Kartais mes, tiesa, mėgstame pašnekėti kaip visažiniai ir sakom: "Dievas toks, Dievas anoks". Tačiau koks Jis yra iš tiesų - nė vienas nežinom. ok.
Tad mes galim kalbėt ne apie tai koks Dievas yra, bet kokį Jį pažįstam. Kadangi beveik akivaizdu, kad žmogus savo jėgomis (jei Dievas pats nenori leistis būti atpažintas) Dievo pažinti negali, tai galiausiai šia linkme eidami atsiremsim į pasakymą: "Mes pažįstame Dievą tokį/tiek, kiek/koks Jis panorėjo apsireikšti".
Nuo čia iki atsakymo į tavo klausimą, Viktorija, jau ranka galima pasiekti. ST Dievas apsireiškė kaip Vienas Dievas - Visagalis Jahvė, į kurį nėra panašaus, kuris išgelbėjo savo tautą iš Egipto vergijos, sudarė su jais Sandorą prie Sinajaus ir atvedė juos į Pažado Žemę kurią jiems davė kaip paveldą.
NT gi, Dievas apreiškė save dar labiau ir giliau - ne tik kaip Vieną, bet ir kaip Vieną Trejybinį Dievą. T.y. - kaip intymią Trijų Asmenų bendrystę, kurioje galiausiai atranda išsipildymą visi ST įvykiai - atsiskleidžia tikroji jų prasmė: Egipto vergovė, Kristaus įvykyje, pasirodo kaip nuodėmės vergovės provaizdis; perėjimas per Nendrių jūrą - kaip Krikšto priešaušris, Sandora sudaryta ant Sinajaus galiausiai išsipildo Sandoroje užantspauduotoje ant Golgotos ir t.t.
Dievas yra amžinas ir nekintantis. Taigi, Jis - visada Trejybinis. Tačiau yra tam tikri Jo apsireiškimo žingsniai kuriuos matome tiek Išrinktosios Tautos, tiek Bažnyčios istorijoje. Tad yra laikas kai Dievas buvo pažįstamas kaip Vienas, ir yra laikas, kai Dievas pažįstamas kaip Vienas Trijuose Asmenyse.
:)
