Santuokos sakramentas yra priimamas tam, kad gyvenimas šeimoje galėtų būti krikščioniškas. Krikštas, Sutvirtinimas ir Komunija yra vadinami įkrikščioninimo sakramentais, per kuriuos žmogus pilnai tampa Bažnyčios nariu ir kurie būtini gyvenant krikščioniškai. Todėl Santuokos proga reikalinga pasirūpinti, kad būtų priimti visi reikalingi sakramentai. Jeigu tuokiasi krikštytas, bet kitų sakramentų nepriėmęs žmogus, santuoka yra galiojanti, tačiau taip leidžiama tik esant rimtai būtinybei, o leidimą duoda vietos vyskupas.