Kenčiu nuo nerimo sutrikimo, todėl tokie dalykai kaip išpažintis man beveik neįmanomi. Paskutinius kartus baigėsi tuo, kad nespėjus išpažinties atlikti taip susinervindavau, kad prarasdavau sąmonę, nualpdavau. Ką tokiu atveju daryti? Viešojo kalbėjimo ir panašių dalykų galiu atsisakyti, bet ne atgailos sakramento. Suprantu, kad jis svarbus. Gal yra koks būdas jį atlikti kitaip?