Garbė Jėzui Kristui,
Su vyru esame išsiskyrę. Skyrybų priežastis - alkoholis, nedarbas, smurtas. Gyvename atskirai. Su manimi gyvena vaikai. Vyras geria ir niekur nedirba ir visiškai savimi nesirūpina (buitis, maistas, higiena, vaistai, mokesčiai, susisiekimas ir kt.). Kartais nuvežu jam maisto, išskalbiu drabužius, nuvežu vaistų, sumoku tel sąskaitą, ...
Aš labai blogai jaučiuosi, man be galo dvasiškai sunku, kad jis taip gyvena. Jaučiuosi kaip "turtuolis", o jis man atrodo tarsi "Lozorius prie vartų". Nors mes su vaikais gyvename labai kukliai.
Kiek beskaityčiau šventą raštą, visur randu, kad turime padėti vargšams, "užleisti vietą", "pastebėjęs vargo spaudžiamą brolį užrakintų jam savo širdį" ir t.t.t.t.t.. Ar toks žmogus, kaip mano vyras, yra vargšas??? Ar aš turiu juo rūpintis ir jam padėti?