Neištikimybė ir skyrybos

Paklausė Ignas Rugsėjo 27 Tema: Santuoka
Garbė Jėzui Kristui.
Su mylima žmona bažnytinėje santuokoje išgyvenome aštuoneris metus. Dievo pagalba susilaukėme dviejų nuostabių vaikų. Santuokos metu niekada rimtai nesipykome, mylėjome vienas kitą, žmoną vis dar beprotiškai myliu. Labai skaudu, bet žmoną sugundė svetimas vyras, dėl kurio, kiek teigia žmona didesnio lytinio malonumo, žmona paprašė skyrybų ir dar būdama civilinėje ir žinoma bažnytinėje santuokoje jau gyvena su svetimu vyru. Kadangi neįsivaizduoju savo gyvenimo be mūsų vaikų teko kreiptis į teismą dėl vaikų globos. Kodėl šiuo sunkiu laiku atrodo, kad Viešpatis iš manęs nori atimti viską kas man brangiausia? Kodėl kankina mintys, jog taip besielgianti ji yra laimingesnė, o aš būdamas ištikimas esu baudžiamas. Ar pats nepadariau nuodėmės kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo ir vaikų globos (nors žmona pati pareiškė, kad nori jau skyrybų), ar nedaryčiau nuodemės jei nuspresčiau neprašyti nutraukti pačios bažnytinės santuokos. Ačiū

Atsakymų: 1

Atsakė kun. Vytautas B. prieš 2 d.
Gal ir padarėte kokių nors klaidų, jei žmona su kitu tapo laimingesnė, nei su Jumis. Viena iš galimų klaidų tikriausiai yra tokia, kad savo laiku nesužinojote, ko žmonai stinga ir klaidingai galvojote, kad viskas gerai. Jei neliko bendro gyvenimo, yra logiška kreiptis dėl civilinės santuokos nutraukimo, kad nesaistytų civilinės santuokos įpareigojimai ir suvaržymai. Visada galima kreiptis į bažnytinį tribunolą dėl santuokos, kuri yra nepanaikinama, tačiau kai kuriais atvejais nustatoma, kad buvo negaliojančiai sudaryta. Tačiau tokios pareigos nėra.
Užduoti Klausimą

Temos


...