Mirusieji išsineša atsakomybę už savo gyvenimo darbų vaisius, todėl artimųjų klaidos, nuodėmės ir kančios gali būti mirusiesiems pripažinta kalte tiek, kiek jie dėl to buvo kalti savo darbais, žodžiais ar apsileidimais.
Gyvieji gali padėti ir palengvinti mirusiems savo geraisiais darbais, maldomis ir sakramentine bei kitomis malonėmis (atlaidai), tačiau jiems pakenkti negali. Mūsų nuodėmės krauna naštą mums, o ne jiems.