Question

Garbė Jėzui Kristui,
esu įtikėjęs žmogus, persikrikštijau suaugęs savo valia prieš dešimt metų. Paskutiniu metu girdžiu daug nurodymų, kad būtinai reikalinga priimti ir sutvirtinimo sakramentą, nes tiktai taip gali būti patvirtintas sąmoningas krikščionio tikėjimas ir pasirinkimas. Per Marijos radiją iš laidos vedėjo "Bažnytinės teisės klausimai" girdėjau, kad jei žmogus pasikrikštijo brandžiame amžiuje tai tokiu atveju "Sutvirtinimo sakramentas" nėra reikalingas, nes sąmoningas tikėjimo pasirinkimas yra jau atliktas per krikštą, krikštijantis brandžiame amžiuje. Pagal laidos vedėją vadovaujantis Katalikų Bažnyčios kanonais tai įtikinamas sąmoningo tikėjimo pasirinkimo patvirtinimas. Ar taip iš tiesų ? Ar dabar man norint gauti kitus bažnyčios sakramentus, bus vis tiek iš manęs prašoma gauti atskirai ir "sutvirtinimo sakramentą", kad patvirtinčiau savo tikėjimą (kuriuo neabejoju) ir ar mano krikštas brandžiame amžiuje, nėra laikomas pakankamu tikėjimo patvirtinimu?
Iš anksto dėkoju už Jūsų atsakymą.

Answer 1

Teikiant Krikšto sakramentą suaugusiems, tuo pačiu suteikiamas ir Sutvirtinimo sakramentas, kuris yra įjungtas į Suaugusiųjų Krikšto apeigas. Todėl atskirai priimti jau nereikia. Sutvirtinimo sakramento įrašas turėtų būti Krikštų knygoje, todėl pagal ją išduodamose pažymose turėtų būti pažymėtas.

Answer 2

Kviečiu susipažinti su Katalikų Bažnyčios mokymu apie šį sakramentą, jo esmę ir reikšmę.
https://katekizmas.lt/kbk/dalis2/skyrius2/poskyris1/skirsnis2#k-1313_link

Jeigu Jūs, kaip rašote „persikrikštijote”, reiškia buvote krikštytas kudikystėje ar vaikystėje. Tad prieš 10 metų priimtas krikštas negalioja. Krikštas Katalikų  bažnyčioje teikiamas vieną kartą ir yra nekartojamas.
Gali būti kad „persikrikštijot” ne Katalikų Bažnyčioje. Katalikų kunigas visada suaugusio asmens paklaus kokios aplinkybės nutiko, kad nepriimtas krikštas vaikystėje. Taigi antrasis jūsų krikštas yra negaliojantis, o įtikėjote, nes tikėjimo dovaną buvote gavęs kūdikystėje ar vaikystėje priimto krikšto metu.
Kartais žmonės tikėjimo dalykuose priima tam tikrus sprendimus dėl neišmanymo. Tačiau jeigu Jūs suabejojote savo priimtu krikštu, idant reikėjo „persikrikštyti”, tai tuomet tai liudija jūsų netikėjimą. Būna įvairių gyvenimo aplinkybių, kai po krikšto vaiko niekas neugdo sąmoningam krikščioniškam gyvenimui. Jeigu ir su jumis taip nutiko, ir atėjo laikas, kad įtikėjote, tai ir reikėjo eiti tikėjimo keliu, gilinantis, kaip tai padaryti. Bet „persikrikštyti” ir gauti tai, kas JAU gauta tikrai nereikėjo.