Santuokos dar neturiu. Esu pasipirses savo merginai. Baigs mokslus, grisim i Lietuva ir itvirtinsim savo jausmus baznycioje. Dabar turiu sunku laikotarpi su savim. Mano drauge dirba, grista po darbo krenta i lova ir greit uzmiega. Suprantu, ji pavargsta. Negali but visi vienodi zmones. Bet atrodo nebeliko siltu jausmu. Rutina pasiglemze ja. Ir ji nieo daugiau nenori. Kartais jauciuos vienisas. Labai jau pasiilgstu...ir man atrodo, kad turiu su savim bedu. Nezinau kaip pavadinti, bet atrodo esu maksimalistas santykiuose. As begalo myliu savo suzadetine. Nenoriu issiskirti su ja niekada. Noriu but amzinai kartu su ja.
Kai buvo musu pati pradzia draugystes,vis kalbedavom apie musu ateiti. Kad busim visada kartu. Dabar vis reciau taip kalbam ir man atrodo kad ji jau nebejaucia to. Ji jaucia psichologini smurta. Sako niekada nepaliksiu bet kai as sakau niekad nepalik manes ji uzpyksta. Noriu, kad ji butu laisva su manim. Nesijaustu suspausta. Nezinau ar supratot mane. Bet manau, kad turiu bedu as pats. Gal man reiktu vis karti kad busim amzinai kartu. Bet man taip kartais truksta situ zodziu. Labai esu jautrus santykiuose. Kituose gyvenimo srityse neesu toks. Bet kai suradau savo drauge pasidariau jautrus santykiuose. As tik noriu, kad butumem su ja amzinai kartu