Bendras principas nusakytas katekizme:
2274 Kadangi su embrionu nuo jo pradėjimo turi būti elgiamasi kaip su asmeniu, tai privalu, kiek tik įmanoma, ginti jo neliečiamybę, jį globoti ir gydyti, kaip ir bet kurį kitą žmogų.
Prenatalinė diagnozė doriniu požiūriu yra leistina, „jei jos metu gerbiama embriono ir žmogiškojo vaisiaus gyvybė bei neliečiamybė ir jeigu ja siekiama apsaugoti ar pagydyti patį embrioną [...]. Tačiau ji labai įsakmiai prieštarauja doriniam įstatymui, jeigu – priklausomai nuo jos rezultatų – svarstoma aborto galimybė: diagnozė [...] negali būti tapatinama su mirties nuosprendžiu“54.
2275 „Atlikinėti medicinines procedūras su žmogaus embrionu leistina su sąlyga, kad jos išsaugos jo gyvybę bei vientisumą, nebus pernelyg rizikingos, kad jomis bus siekiama gydyti, pagerinti jo sveikatos būklę arba apsaugoti nuo pavojų paties vaisiaus gyvybę.“55
„Amoralu žmogaus embrionus kurti pašaliniais tikslais, panaudojant juos kaip laisvai disponuojamą 'biologinę medžiagą'.“56
„Kai kurie bandymai kištis į chromosominį ar genetinį žmogaus paveldą nėra susiję su terapija, bet siekia gimstančių žmonių atrankos pagal lytį arba kitas iš anksto numatytas ypatybes. Tokie dirbtiniai veiksmai prieštarauja žmogaus asmens orumui, jo neliečiamybei“ ir unikaliam, nepakartojamam „tapatumui“.“57