Kaip vertėtų pasielgti jei mylimas (netikintis, nekrikščionis) žmogus, siūlydamas tuoktis, griežtai pabrėžia, kad nenori susilaukti vaikų? Ilgai laukiau, kad galbūt pasikeis jo pozicija galimų vaikų atžvilgiu, ieškojome priežasčių kodėl taip yra, bandėme įvairius sprendimo būdus. Tačiau situacija nesikeičia, tad vengiu priimti siūlymą tuoktis. Bažnytinė santuoka man yra vertybė, bet, kaip suprantu, ji tokioje situacijoje - negalima. O gyvenimas civilinėje santuokoje ir neatvirumo galimai gyvybei elgesys, jaučiu, žlugdytų ir mus, ir mūsų santykius. Tačiau šis žmogus man yra be galo svarbus, negaliu atmesti jo kaip kokio nefunkcionuojančio daikto.
Ar yra kokia nors išeitis šioje situacijoje? Dėkui.