TomaiG, „Baznycios mokymas isako svesti sekmadieni. Liepia ateiti sekmadieni i baznycia“.
Sekmadienio šventimas apima ir šventimą prieš, ir po bažnyčios. Ateiti į bažnyčia dar nelabai ką sako, ką žmogus joje daro, ar adekvačiai „švenčia sekmadienį“? Mąsto apie biznį? Ką valgys / gers grįžęs iš bažnyčios? Kokią TV banalybę žiūrės / kokią banalybę-šou prieš tai visą rytą žiūrėjo?... O gal apie kokią moteriškaitę, kuria eidamas į šv. Mišias matė?... Mechaninis dalyvavimas čia nieko nereiškia...
Taigi, nesivaikykite madų ir nesakykite „pagrindinis BAŽNYČIOS mokymas yra Meiles istatymas“, o sakykite „pagrindinis MANO, TomoG, mokymas yra Meiles istatymas“... Tik taip bus teisinga...
O apie pandeminę „meilę“ bažnyčioje tekalba katalikų Bažnyčios kunigas —
-----------------------------------
(C) Kun. V. Čiurinskas:
• „Dažnai su neapgalvotomis kalbomis apie Dievo meilę ateina praktinis ateizmas, tai baisu.“...
[
https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kunigas-vciurinskas-apie-dievo-meile-pernelyg-daug-kalbama.d?id=61007615]
• „Žmonės nebebijo pragaro ir pamiršta, kad Dievas yra ne tik gailestingas, bet ir teisingas. Šią tendenciją skatina ir pati Bažnyčia, vis rečiau prabylanti apie nuodėmę, pragarą, drausmę ir paklusnumą bei vis dažniau kalbanti apie meilę, džiaugsmą, pasitenkinimą ir laimę.“
• „Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į jausminės meilės teologinę kryptį, kuri dabar yra labai stipri ir net ima vyrauti Lietuvos Bažnyčioje. Nelieka kalbų ir minčių apie Bažnyčios discipliną, nuodėmę, pragarą, paklusnumą. Lieka tik meilė, džiaugsmas, pasitenkinimas ir laimė. Nežinau, kaip galima meilę išgryninti ir atskirti nuo kitų dalykų, pvz. nuo proto ir išminties.
[klausimas kunigui]- Krikščionybė šiandien daug kam primena apie Dievo meilę ir Dievo malonę, bet ne apie Dievo rūstybę. Retai girdime kalbant apie dievobaimingą žmogų; dar rečiau turime galvoje tikrą Dievo baimę. Ar šitaip neišgarinamas tikėjimo suvokimas?
- Kaip tik tai ir vyksta. Jausminės meilės ideologija tą ir daro. Bet jei šitai teigtume kunigams ir teologams, nuolat kalbantiems apie meilę, tai jie šią nuomonę atmestų, sakydami, kad „viskas gerai“, kad jie kalba apie tai, apie ką kalbėjo apaštalas Jonas ir daugelis šventųjų.
Žmonės pamiršta elementarią katekizmo tiesą, kurios turėjo išmokti besirengdami pirmajai Komunijai: Dievas yra gailestingas, bet jis yra ir teisingas. Jei „išmetame“ teisingumą ir paliekame vien jausminį gailestingumą, tai nenuostabu, kad žmonės praranda motyvą veikti, kaip pridera.
Neteisingai akcentuojama meilė tampa panaši į šešiolikmečio meilę, sumišusią su jausmu, kad visas pasaulis – prie tavo kojų. Gerai žinome, kuo baigiasi tos šešiolikmečių meilės“...
[
http://www.mediabv.lt/res_zinpr_det.php?id=26471]