Question

Vienas iš Bažnyčios įsakymų yra sekmadieniais dalyvauti Mišiose. Jo nevykdymas traktuojamas kaip sunki nuodėme. Vis dėlto sunkią, mirtiną nuodėmę teologija apibrėžia kaip Dievo meilės atstūmimą, Jo Išgelbėjimo atsisakymą. Žinia, kad šiandien daugelis tikinčių Dievą, Jo malonių neatstumiančių, bažnyčios nelankančių, nusideda dėl neišmanymo. Ar jie pasmerkti?

Comments

Kaip zinia, sventimas sekmadienio yra tolimas sabo atgarsis. Kodel tolimas? Nes zydui buvo padeti palaiminimai je vykdys Istatyma ir prakeikimai jei ne. Tai cia aisku. O krikscioniui sekmadienio sventimas yra keistai persipynes su Prisikelimo dziaugsmu, artimo meile, bandymu nedirbti darbu bet nuveikti kazka gero bendrysteje zodziu velnias koja nusilaus cia... interpretaciju cia tikrai nemaziau 100 siuo klausimu. Pradedant sunkia "mirtina" nuodeme ir baigiant Katekizme nustatytomis gairemis...

---

nusideda dėl neišmanymo? Yra pareiga išmanyti Bažnyčios mokymą, jį nuolatos sekti ir taikyti asmeniniame gyvenime... Neišmanymas Bažnyčios mokymo – tai čia dar viena nuodėmė... kuri sugeneruoja žmogui dar daugiau nuodėmių....

---

Baznycios mokymas isako svesti sekmadieni. Liepia ateiti sekmadieni i baznycia. Iki cia aisku. Tolesnis baznycios mokymas apie sekmadieni, gerb. Orchus, taip jazuoja kad gali sugeneruoti tiek ir tiek nuodemiu lygioj vietoj. Todel aciu Di-vui kad baznycia negaledama aiskiai papunkciui nustatyti sekmadienio sventes vis tik turi isminties palikti tai kiekvieno sazines jautrumui.
Todel pagrindinis baznycios mokymas yra Meiles istatymas. Meiles istatymas o ne nuodemiu kaisiojimas visiems aplinkui.

---

TomaiG, „Baznycios mokymas isako svesti sekmadieni. Liepia ateiti sekmadieni i baznycia“.
Sekmadienio šventimas apima ir šventimą prieš, ir po bažnyčios. Ateiti į bažnyčia dar nelabai ką sako, ką žmogus joje daro, ar adekvačiai „švenčia sekmadienį“? Mąsto apie biznį? Ką valgys / gers grįžęs iš bažnyčios? Kokią TV banalybę žiūrės / kokią banalybę-šou prieš tai visą rytą žiūrėjo?... O gal apie kokią moteriškaitę, kuria eidamas į šv. Mišias matė?... Mechaninis dalyvavimas čia nieko nereiškia...
Taigi, nesivaikykite madų ir  nesakykite „pagrindinis BAŽNYČIOS mokymas yra Meiles istatymas“, o sakykite „pagrindinis MANO, TomoG, mokymas yra Meiles istatymas“... Tik taip bus teisinga...

O apie pandeminę „meilę“ bažnyčioje tekalba katalikų Bažnyčios kunigas —
-----------------------------------
(C) Kun. V. Čiurinskas:
• „Dažnai su neapgalvotomis kalbomis apie Dievo meilę ateina praktinis ateizmas, tai baisu.“...
[https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/kunigas-vciurinskas-apie-dievo-meile-pernelyg-daug-kalbama.d?id=61007615]

• „Žmonės nebebijo pragaro ir pamiršta, kad Dievas yra ne tik gailestingas, bet ir teisingas. Šią tendenciją skatina ir pati Bažnyčia, vis rečiau prabylanti apie nuodėmę, pragarą, drausmę ir paklusnumą bei vis dažniau kalbanti apie meilę, džiaugsmą, pasitenkinimą ir laimę.“
• „Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į jausminės meilės teologinę kryptį, kuri dabar yra labai stipri ir net ima vyrauti Lietuvos Bažnyčioje. Nelieka kalbų ir minčių apie Bažnyčios discipliną, nuodėmę, pragarą, paklusnumą. Lieka tik meilė, džiaugsmas, pasitenkinimas ir laimė. Nežinau, kaip galima meilę išgryninti ir atskirti nuo kitų dalykų, pvz. nuo proto ir išminties.
[klausimas kunigui]- Krikščionybė šiandien daug kam primena apie Dievo meilę ir Dievo malonę, bet ne apie Dievo rūstybę. Retai girdime kalbant apie dievobaimingą žmogų; dar rečiau turime galvoje tikrą Dievo baimę. Ar šitaip neišgarinamas tikėjimo suvokimas?
- Kaip tik tai ir vyksta. Jausminės meilės ideologija tą ir daro. Bet jei šitai teigtume kunigams ir teologams, nuolat kalbantiems apie meilę, tai jie šią nuomonę atmestų, sakydami, kad „viskas gerai“, kad jie kalba apie tai, apie ką kalbėjo apaštalas Jonas ir daugelis šventųjų.
Žmonės pamiršta elementarią katekizmo tiesą, kurios turėjo išmokti besirengdami pirmajai Komunijai: Dievas yra gailestingas, bet jis yra ir teisingas. Jei „išmetame“ teisingumą ir paliekame vien jausminį gailestingumą, tai nenuostabu, kad žmonės praranda motyvą veikti, kaip pridera.
Neteisingai akcentuojama meilė tampa panaši į šešiolikmečio meilę, sumišusią su jausmu, kad visas pasaulis – prie tavo kojų. Gerai žinome, kuo baigiasi tos šešiolikmečių meilės“...
[http://www.mediabv.lt/res_zinpr_det.php?id=26471]

---

Puiku. Pritariu Jums Orchus!. O dabar kvieciu bent pavirsutiniskai permastykite musu baznycios padeti. Liaudiskai tariant musu baznycia sokineja tarp dvieju krastutinumu: Meiles ir Istatymo. Meiles ji pilnai duoti nenori nes zmigus kaip islepintas vaikas greit pripranta ir tampa nepakenciamu kaprizingu ozìu. Bet ir Istatymo baznycia "uzvilkti" mums negali! Negali! Nes Jus puikiai zinote kad istatymo vykdyma reikia aprasyti, tam reikalinga kruva poistatyminiu dokumentu. TA TURI ZYDAI bet ne krikscionys.
Taigi. Paimam Katekizma bet kuri paragrafa ir jeigu trise susedam ir galim diskutuot iki pazaliavimo. Kodel? Nes palikta vietos interpretacijai kurios iseitis yra viena - Meile.
Va zydam aiskiai pasakyta pvz. ka tiksliai jis turi veikti o ko ne per saba. O pasakykit man ka krikscionis turi aiskiai veikti o ko ne sekmadieni apart labai aiskaus ir teisingo priesako lankyti baznycia...
Todel ir sakau kad baznycia priversta simtus kartu sau priestarauti aiskindama Istatyma siekdama nors kiek drausminti. O Istatyma ji turi juk kaip brangia relikvija. Isminties relikvija.
Dar daugiau pasakysiu. Nuodeme kaip tokia gyvena Istatyme. Zydu istatyme Zydams. Mums gi nuidemes atitikmuo galetu buti "atskirtis" kuomet del mano veiksmu as prisidirbu taip kad suprantu jog nutolau, nejauciu ramybes, nustojau teisumo ir drasos...
As dziaugiuosi kad mes krikscionys esame laisvesni ir godziai klausomes Meiles pazado ir nereikia mums augintis garbanu ant smilkiniu..

Answer 1

Sekmadienio Mišių pareiga yra svarbi, todėl nuodėmės "materija", t.y. padarytas blogis laikomas dideliu. Toliau nuodėmės sunkumą apibrėžia kiti du kriterijai: pažinimas ir žmogaus valia, apie tai šiame forume daugybę kartų rašyta. Atkreipkite dėmesį, kad netiesa netampa tiesa, o blogis - gėriu, jei tuos dalykus praktikuotų ir daugelis žmonių.