Vienas iš Bažnyčios įsakymų yra sekmadieniais dalyvauti Mišiose. Jo nevykdymas traktuojamas kaip sunki nuodėme. Vis dėlto sunkią, mirtiną nuodėmę teologija apibrėžia kaip Dievo meilės atstūmimą, Jo Išgelbėjimo atsisakymą. Žinia, kad šiandien daugelis tikinčių Dievą, Jo malonių neatstumiančių, bažnyčios nelankančių, nusideda dėl neišmanymo. Ar jie pasmerkti?