Laba diena, mano vaikui 10 metų, jis ruošiasi prieiti išpažinties ir priimti pirmąją komuniją. Bet aš manau, kad jis ne visus savo veiksmus suvokia, kaip nuodėmę.Jei konkrečiai, tai pastebėjau, kad jis masturbuojasi. Galėčiau apie tai su juo pasišnekėti, paaiškinti, kad tai yra nuodėmė, ir reikia ją išpažinti. Bet anot psichologų, tėvams nereikėtų į tai kreipti pernelyg didelio dėmesio, kol tokie procesai vyksta toliaruotinose ribose (jei taip galima išsireikšti). Psichologų teigimu tai gali sukelti kaltės, baimės jausmą: šie jausmai vėliau galėtų turėti daug neigiamos įtakos vaiko savivertei, savo kūno vaizdo suvokimui, vėliasniam lytinio tapatumo formavimuisi. ( Neblogas psichologų straipsnis šia tema:
https://mamoszurnalas.lt/vaiku-masturbacija-nepatogi-tema/ )
Patarkite, kaip man pasielgti: ar kalbėti su vaiku apie tai išaiškinant, kad tai nuodėmė ir reikia ją išpažinti, bet tokiu būdu rizikuočiau sužaloti vaiko psichiką; ar nekreipti dėmesio ir leisti eiti išpažinties jam to nesuvokus, tuomet manau, kad jis šitos nuodėmės neišpažins. Manau, labiau subrendęs jis suvoktų, kad tai nuodėmė ir ją išpažintų. Tačiau čia gimsta dar viena dilema, ar aš, šiuo metu, apie tai žinodamas ir nieko nedarydamas nepastūmėsiu savo vaiko ir savęs į šventvagystę, ar neužsitrauksiu sau sunkios nuodėmes?